Mintis 6

Mintis 5

Mintis 4

Mintis 3

Visi iš vaikystės turime nuostabių prisiminimų susijusių su maistu :) ar tai mamos kepami blynai, ar pyragai, cepelinai ar pyragėliai, kurie mums buvo neatsiejama tam tikrų švenčių ar progų dalis, tam tikra mūsų vaikystės dalis, kuri, net po daugelio metų, mums kelia kuo nuostabiausius jausmus, idealizuoja tuos laikus. Kiek iš mūsų norėtų į juos sugrįžti ir paragauti dar kartą, tų nuostabiųjų mamos ar senelės keptų skanėstų, kuriuos, nors ir patys turime receptus, nesugebame pagaminti TAIP, kaip gamindavo jos. Atrodo viską darome taip pat, bet kažkas vis tiek išeina NE TAIP. Ne taip skaniai, ne taip minkštai, ne taip sultingai, ne tokio skonio ir panašiai. Kodėl atėjo mintis Nr. 3, o gi todėl, kad paskutiniu metu tenka susidurti su tokiu reiškiniu, kad tie mūsų idealizuoti patiekalai ima virsti į velnias žino ką. Atvažiuoju į svečius pas draugę, kurios tėtis kepa dieviškus čeburėkus, kokių gyvenime neįmanoma padaryti skanesniais, jie yra jo firminis ženklas, svečiai vaišinami jais ir visi dėl jų nori vėl ten sugrįžti :) Nekantraudama matau visą paruošimo procesą, seilės skiriasi upeliais, laukiu nesulaukiu TOS akimirkos ir viskas kažkaip pasidaro šventvagiška, kai tuos pačius niam niam čeburėkus, tas pats tėtis ima ir iškepa orkaitėje be riebalų.... na turbūt jau supratot, apie ką aš. Apie visuotinį sveikatinimą, kuris neatpažįstamai subjauroja TUOS patiekalus, kurie mums brangūs jausmais. Ir tas pats niam niam čeburėkas, kietas kaip bato aulas, nei iš toli nepanašus į tą sultingą, kad ir riebų, čeburėką, iš tiesų nuvilia... Nieko, jei tai būtų vienintelis atvejis. Bet nuvažiuoji pas mamą ir kažkodėl kugelis, kuris būdavo kepamas su pienuku, spirgučiais ir priklausė niam niam patiekalams, dabar yra kepamas su vandeniu, prie jo patiekiama pati neriebiausia rasta grietinė, o spirgučius pakeičia kas nors ne tokio riebaus ir visai ne TOKIO.... Nuvažiuoji kitur, ir ten cepelinai, dėl kurių anksčiau verta buvo trenktis per visą Lietuvą, ir kuriem specialiai mėsa būdavo perkama su geru lašiniu, arba jei jo nebūdavo, specialiai įmaldavo lašinio gabalą, dėl sutingumo, dabar yra su beskone vištiena ar hormonais išpūsta kalakutiena. Spirgų padažas pakeistas vėl ta neriebia grietine...  Pyragėliai su lašinukais užleidžia vietą pyragėliams su varške, aišku, liesiausia, kurią pavyko rasti... Pyraguose proporcingai sumažinama sviesto dalis, grietinėlė išmetama iš recepto ir pakeičiama grietine, cukraus kiekis sumažinamas dviem trečdaliais ir..... Argi nenusivili??? Aš kalbu tik iš tos pusės, kad esu sveika, cholesterolio normose išsitenkanti moteris, kuriai negresia diabetas artimiausiais metais ar viršsvoris artimiausia penkmetį. Tėvai ir seneliai, deja, sensta. Vis dažniau juos kamuoja įvairiausi sutrikimai, diabetai, cholesteroliai, kraujospūdžiai ir panašiai. Jiems daktarai liepia maitintis vien košėmis ir todėl, tas čeburėkas be riebalų, bet bent jau - čeburėkas, ir tai matyt yra ta pusiausvyra, tarp daktaro paliepimų ir įpročių. Suprasti galima. Palaikyti būtina. Bet nuo nusivylimo negelbsti. Juk taip norisi, bent kartą metuose, suleisti dantis į tą riebų, varvanti čeburėką ir jausti tą sultingumą, kuris kažkodėl toks sultingas gaunasi tik šitam draugės tėčiui ir greičiausia, vien dėl jo, yra pats skaniausias Lietuvoje.  Į lašinukų bandelę, į kugelį minkštą ir sultingą dėl pieno ir spirgučių, į kiaulienos cepeliną, tokį, kokį atsimenu daugelį metų, o ne liūdnai gromuluojant linksėti pritariant tėvų žodžiams ir jų žvilgsniams "juk ir orkaitėje keptas visai skanaus, ania???"...

P.S. autorė neskatina vartoti riebaus ir nesveiko maisto :) čia kalbu apie vienetinius atvejus, kai tėvai gyvena toli, kai aplankai juos kelis kartus metuose ir nori, nors emociškai, pajusti vaikystę/jaunystę ir vėl išgyventi tuos jausmus, kai laukdavai skanaus mamos maisto, kvapam erzinant nosį ir nekantrumui imant viršų... ar tai egoistiška - be abejo. žemiška - dar ir kaip... bet žmogiška :)
ir liūdniausia, kad tikrai neaišku kas sveikiau, ta liesumo manija, dirbtiniai nuriebalinimai, nucukrinimai ar natūralus ir tikras maistas, na TAS, kaip iš vaikystės.

Mintis 2

Mintis 1