Mintis 45. Apie žmogaus psichologiją.

Šiandien už akių užkliuvo straipsnis delfi, "Eismo dalyviai sustabdė kelyje laviravusią girtutėlę vairuotoją". Niekaip nesuprantu, iš kur po straipsniu gali atsirasti komentarai smerkiantys tą vyrą, kuris sustabdė moterį su 3.4 promilių girtumu ir komentarai kaip "ne džentelmenas", "ok, sustabdė, bet kam policijai įdavė", "genys pristukseno mentams", "vargšė moteris palaužta gyvenimo, o jūs beširdžiai maitvanagiai dar vanojate ją, juk geria ne iš gero gyvenimo, užjaustumėte", "juk vyrui vaistų važiavo, tai jos pareiga, nežiūrint į aplinkybes" ir t.t. Visa laimė, kad tokių komentarų procentas palyginus su pagyrimais, suvokimu, kad turbūt išvengta didesnės tragedijos ir padėkom nedidelis... 

Pabandžiau su mama padiskutuot ir nustėrau, kad ji ėmė kaltinti policiją, dėl jos korumpuotumo, kad ji pati praneštų su malonumų kas kartą pamačius girtą, bet žino, kad anonimiškumo neišsaugos. Kad kalta ne moteris, o tie, kas leido jai tokiai sėstis už vairo (??? kas tai turėtų būt, sugėrovai???, kurie dar girtesni kur nors miega? ir kas sakė, kad alkoholikai negeria vieni?). Kad visa LT "savų" klanų užvaldyta (visa laimė nepradėjo violetinių frazėmis kalbėti)....

Sudėtinga ta žmogaus psichologija, kiekvienas tame pačiame parašyme savą tiesą mato.... 

Mintis 44. Apie raminamuosius vaikams

Kažkaip paskutiniu metu pasiekė mane panašaus pobūdžio informacija, kuri susiformavo į vieną mintį. ..
Sutinku kaimynę ant laiptų, ji savo anūkėlę išleido į pirmąją klasę šiemet. Na ir užklausiau, kaip gi sekasi vaikui, nes pačiai kitamet reiks leisti saviškį į tą pačią mokyklą. Na ir prasidėjo dejavimai: kiek daug mokinių klasėje, kad namų darbų daug užduoda, nors neturėtų,kad pirmokai turi po 5 pamokas per dieną, kad visi irzlūs klasėje ir vaikas grįžta namo visiškai išsekęs ir BE RAMINAMŲJŲ neužmiega vakare. Na po to, kai buvo ištarti šie žodžiai, dar sekė dejonės, kad vaikas turi fobiją, negali būt be pažįstamų suaugusių, kad negalėjo net darželio lankyti, o kur jau mokyklą, o prailginta grupė visai - misija neįmanoma ir t.t. Na supratau, problemos ne vaike :) nesigilinau kokių raminamųjų duoda, kiek duoda ir t.t. pats faktas - vaikui kas vakara duoda raminamųjų.
Prieš kelias savaites skambino kita pažįstama auginanti 6 metų mergytę ir pasiskundė, kad nustojo mergytė valgyt, nors iki tol apetitu nesiskundė ir ji jai ėmė DUOTI RAMINAMŲJŲ, nes mano, kad nevalgymas yra psichologinio pagrindo, o iki šiol tokių problemų nebuvo ir panašiai. Pati prisimenu, kai nunešus 3 mėn. kūdikį pas neurologę, kad jam truputi padreba rankytė prieš užmiegant, tuoj buvo išrašyta raminamoji mikstūra, pasiskundus, kad vaikas blogai miega ir jam skauda pilvą naktimis(vėliau paaiškėjo, kad tai pieno netoleravimas), vaikų gydytojos buvo išrašyti raminamieji. Naujagimiui ir tam jau yra siūlomi raminamieji Viburcol. Tai tarsi homeopatinės žvakutės raminančios. Po skiepo - viburcol, dygsta dantys viburcol dėk, nemiega - viburcol, irzlus - viburcol... vėliau ten perėjo į visokius homeopatinius tirpaliukus, mikstūrėles ir t.t. O labiausiai nustebino viena draugė, kuri šiaip labai natūralumą ir ekologiją propaguojanti ir šiaip ramybe spinduliuojantis žmogus, pasakė, kad negali ištverti vaiko verksmo ilgiau nei 15 min ir jei nenurimsta, deda viburcol. Pabudo lauke mums vaikštant vežimėlyje vaikutis, pavaikštinėjo aplink suoliuką kokiu 20 min, pamaitino jį ir įkišo viburcol žvakutę. Klausiu, o kam jam viburcol. - Tai matei, jau irzaliojo, jei neįdėsiu, įsiverks, po to neužmigdysiu, pervargs... Kai važiavo ilgesnį kelią su vaiku, vidurį kelionės įdėjo viburcol, kad ramiau kelionė praeitų.... Toks įspūdis, kad tėvams duoti raminamuosius vaikams tampa tiesiog patogumu. Įdėjai žvakutę, miega, kuo gi ne nuostabus vaikas. Kiti va klykia, žviegia, emocijas reiškia, o čia kyšt ir miega. Bet ar pats žmogus norėtų, kad jam, tik emocijos kokios kyla, pyktis, nuovargis ar irzlumas, tuoj artimieji ar bendradarbiai raminamųjų atneštų.
Kodėl viskas, kas vyksta su vaiku, ir lygiai taip pat su suaugusiais, laikoma neigiamu ir reikalaujamu slopinimo. Su siaubu prisimenu chroniška nemigą auginant mažylį, bet ar tikrai alternatyva - raminamieji, kad ir homeopatiniai, kad ir mikstūrytė, kad ir lašiukai, kad ir arbatėlė slopinanti. Net jeigu nevalgymo ir nerimo mokykloje priežastys tikrai psichologinės, ar tikrai raminamieji yra išeitis? Pripratiname vaikus ne spręsti savo problemas, o tik parinkti tinkamą preparatą. Ir tėvai išmoksta ne bendrauti, ne spręsti problemas, o rasti tinkamą gydytoją, kuris pakiš tinkamą receptą ir išspręs problemą.
Šiais laikais ir taip vaikai auga pripratę ryti skanius vaistus. Maniškių vienas net verkia, jei kitas gauna braškių skonio sirupėlio nuo temperatūros, kad ne jam tas skanėstas. Vitaminai - guminukai arba nerealiai skanūs kramtomi saldainiai, vaistai nuo temperatūros - braškiniai arba apelsininiai, antibiotikai ir tie saldūs ir skanūs su retom išimtimis, mikstūrėlės nuo kosulio - visai neatsiginsi... Gal tik homeopatiniai  ir žoliniai su spiritiniu pagrindu kiek šlykštesni. Vat ir auginame potencialius vaistų pramonės varikliukus, kuriems liga - dovana, vaistai - skanumynai, o jų nedavimas - bausmė.

Mintis 43. Apie ekologiją.

ekologija, ekologiškas, žalias, rūšiavimas... ar jūsų dar nepykina nuo šitų žodžių? mane jau pradeda. Kažkokia masinė psichozė, kuri mane veikia atvirkščiai nei jos sumanytojai norėtų. nesvarbu ką atsiverti, ką įsijungi, kur internete nueini, visur ekologija, ekologija, ekologija. "Pirkėjams ekologiškos kanceliarinės prekės neįperkamos", "Ekologiški rūbai bla bla bla", "Ekologiška kosmetika bla bla bla", "Gerkime vandenį iš čiaupo"...  kur nespjausi ekologija, ekologija, ekologija, nepykit, bet iš šalies primena kažkokią žalią sektą. Dabar net vaikų nusprendę neturėti žmonės turi argumentą "taip ekologiškiau, nes kiekvienas vaikas didina išteklių vartojimą", tai gal nusižudykit? ir dar vienu vartotoju bus mažiau. na aišku, čia juodas humoras ir nevykęs palyginimas, bet eilinį žmogų nuo ekologijos tikrai jau ima pykinti. ir tikrai nemanykit, kad esu neišprususi ekologijos klausimais. esu išklausius ne vieną ekologijos kursą gamtos mokslų fakultete ir tikrai išmanau nemažai. bet nuo pat vaikystės, kas man buvo brukama jėga, veikdavo atvirkščiai. jei visi su "puchovikais", aš be. Jei visi rūko, aš ne ir t.t. dabar visi ekologiški, vegerariški ir veganiški, o aš ne. ir tikrai tai ne kvailas užsispyrimas ar noras išsiskirti, patikėkit, išsiskirti yra sunku, o kartais ir pavojinga. tačiau ekologija turi ir antra didelį lazdos galą, su kurio praktine puse tenka susidurti ir man. na gerai, uždraudė ES kaitrines lemputes galingesnes nei 60W. ok. apsiprekinom taupiosiomis, nors pirkom toli gražu ne pigiausias "optima linija", o po 30 lt kainuojančias, jau  beveik visuose kambariuose jas teko keisti, o vonioje ir virtuveje net ne po kartą. Neatlaiko jos senos statybos namo drėgmės ir įtampų šokinėjimų. jei su kaitrine (kad ir deginančia kilovatus), traukdavome 4-5 metus (beje, butas šviesus ir tikrai visą vasarą verčiamės beveik be šviesos), dabar keisti tenka kas pusę metų virtuvėje ir kas 3-4 mėn  vonioje. Paskaičiuokime, ar mums tai apsimoka? jei lemputės kaina vidutiniškai 20 lt, ar mes išdeginame už tiek elektros jei būtų įsukta eilinė kaitrinė 100W. Paskaičiuokime, kiek gyvsidabrio mūsų ekologija padovanoja gimtajai žemelei? o ir lemputes, gi negalima mesti į kibirą, reik vežti į Senukus pvz., kiek degalų išdeginame ją ten gabendami? o jei dar palygintume ekologiškos taupios lemputės pagaminimo kaštus ir aplinkos taršą su "neekologiškos", vargu ar ta ekologija išeitų bent kiek į teigiamą pusę. ir taip kiekviename žingsnyje. aš nekalbu apie ekologiškai užaugintą maistą, duok dieve jo daugiau, kad tik būtų produktų pasirinkimas be visokių nitritinių druskų ir gliutamatų, nes mes jau nebevalgome nieko rūkyto metų metais, del vienintelės priežasties, galimybės įsigyti produktų be konservantų ir be gliutamato. Aga, sakysit, kažką ir tu renkiesi. Aišku renkuosi, bet čia ne ekologija, o sveikatos klausimas. patys pajutome, ką reiškia iš maisto išmesti E621, kai vakarais nebekyla noras "oj kažko norėčiau, ale nžn ko", o gliutamato skonį jau atpažįstame maiste, net jei ten būna norodyta "BE E621". visi gudručiai ūkininkai RIMI "Vikis" skyrelyje per metus tiek iškrypo, kad pradejo dėti nitritinę druską absoliučiai visur, kur tik įmanoma. Jei prieš metus galėjai rinktis iš daugybės produktų pagal skonį ir norą, dabar tarp visų prekių turi viltį rasti gabalėlį lašinukų, ir jei labai labai labai pasisiseks, kumpelio mažutį 150 gr. gabalėlį už 8 lt. bet čia jei pasisiseks. oj nuklydau :)
ar tu rūšiuoji šiukšles? Taip? eik tu, rimtai? o kam? tipo turi kur jas išnešti :) vat pvz. mūsų gyvenamoji lokalizacija, o gal tiksliau mums priklausančių konteinerių lokalizacija yra labai nepalanki mums ta prasme, kad stovi prie nedidelės gatvikės, pro kurią, prasukdami į tolimesnius kvartalus, žmonės į konteinerius sustoję iš mašinų sumetą šiukšles. Kas čia tokio? o jei kiekviena mašina po savaitgalio grįždama iš sodybų/sodų/piknikų sustojus išmeta po 2-10 (taip taip, visa mašina kartais būna pilna šiukšlių) maišų, baldų, plytų, lentų ir t.t. mums, gyventojams, kuriems priklauso visi konteineriai ir šalia esantys "ekologiškieji spalvotieji varpeliai", ne tik kad nelieka vietos, bet net priėjimo prie konteinerių. vieno bijau, kad ims apmokęstinti šiukšlių išvežimą už realiai išvežamą kiekį. tada mokėsim už pusės mūsų mikrorajono gyventojų sodų šiukles. o kitoje pusėje, kur prie didelės gatvės nesustosi "išsikrauti", yra bendrieji konteineriai, kur metama viskas, kurie visada tušti ir pakeliui į parduotuvę. klausimas "Kurį konteinerį pasirinks statistinis gyventojas?"
a) konteinerį prie kurio neprieisi, nepriplauksi, dar pastovėt eilėje, kol pasikuis benamiai, teks, nors yra ekologiški varpeliai, bet į juos niekas netelpa? ar krauti PRIE tokio stiklą, plastmasę ir popierių ekologiška? ne į tokį, o prie? ar
b) didelį, tuščią, patogų konteinerį, kuris laukia ir kviečia švara ir patogumu?
aga, vadinasi man su ekologija ne pakeliui, nes nesu pasiekusi nušvitimo lygio ramiai stovėti prie konteinerių paromis laukiant, kol bus išvalytį išganingieji varpeliai, kurie tuoj pat per pusdieni pripildomi vėl.
gal pašnekame apie ekologiškus skalbiklius? puiku. turėjau, bandžiau. neskalbia jie beveik nieko. o jūsų skalbia? keista. nes iš mano vaikų rūbelių maisto dėmių jie neišima, nei pamirkius, nei ūkiniu muilu iškalbus, nei perskalbus 3-4 kartus (aga, čia ir baigiasi ekologija, nes skalbimo mašina vartoja ir vandenį, ir elektrą). jei yra imituojamas skalbimas ir rūbą tenka išmesti po to, ar tai ekologija? gal Jums pasisekė ir Jūsų skalbimo priemonė tikrai puikiai, kaip reklamoje, susidoroja net su įsisenėjusiomis dėmėmis, maniškė to nesugebėjo. pinigai už priemonę buvo išmesti veltui, nes po kelių tokių skalbimų ir perskalbimų tapo aišku, nesugeba. o jei nesugeba, man jos nereik. ir vėl sveikas mano cheminis drauge Ariel'i, atleisk, kad dairiausi į kažkokius švaros imitatorius, aš nesu turtinga tiek, kad nors ir padėvėtų, bet tiek rūbų pripirkčiau. o vat čia galiu pasigirti, kad lietuviai turbūt yra labai ekologiški tuo, kad dėvi jau nudėvėtus rūbus. čia be sarkazmo. jei rūbas išmetimui, o jį dar kažkas sudėvi galutinai ir negrįžtamai, tai puikiausias ekologijos pavyzdys.
Tad apie ekologiją galima šnekėti ir šnekėti. Vienos tiesos nėra, o perlekinėjant lazdą galima išeiti iš krašto. Tai laisvas pasirinkimas, sutinku. Reikia būti sąmoningiems, kad nepalikinėti po savęs šiukšlių (patikėkit, ranką prie širdies pridėjus galiu prisiekti, kad nei aš, nei mano vaikai, nei mano pažįstami nešiukšlina ir nemėto ant žemės nei cigarečių, nei kramtomų gumų), nei namie, nei miške, nei upėje. Medžiaginis maišelis vietoj 30 polietileninių - valio. Vanduo iš krano (o kaip gi gali būt kitaip, nes jį geriu ir mano šeima geriam visą gyvenimą ir nevirintą, ir tikrai nieko nėra skaniau ir sveikiau) - valio. Šiukšlių rūšiavimas, jei jus tikite, kad taip geriau ir turite kur viską išmesti - valio. dviratis vietoj mašinos - valio. Ekologiškai užaugintas maistas vietoj chemijos pramonės produktų "maximoje" - valio. Juk tai suprantama kiekvienam protingesniam žmogui, kad yra paprasti dalykai, kurie keičia kiekvieno iš mūsų mažą pasaulėlį. Bet pakeisti kažką didesniu lygiu bus sunku, kol tai netaps patogiau, nei cheminė ar neekologiška alternatyva. Pvz. Airijoje tau duoda popierinį maišelį už dyką, o jei nori tvirto polietileninio - mokėk. kas patogu? Imti popierinį, kad ir nelabai tvirtą, bet už dyką. Jei konteineriai su spalvotais varpeliais patogūs ir įmetimu (pvz mūsų trilitriniai, net netilpo ten... ką reik daryt? važiuot į savartyną už miesto? o kuras? o oro tarša? daužyti vietoj ir mesti? pf. nesąmonė, kas sušluos, o dar ir susižeisti rizika), ir visada tušti ar pustuščiai, koks kvailys sumes viską į vieną? net ir tie patys benamiai puikiai, pati mačiau, parūšiuoja maišelių turinį po varpelius, bet tik su sąlyga, kad jie tušti....  jei ekologiškas skalbiklis už 20 lt neskalbia, o tas kuris skalbia kainuoja 40, ar tai patogumas, ypač su LT pajamomis. Ekologija nebekels pykčio ir bus priimta tik tada, kai bus patogi. Kol kas tai yra prabangos prekė. beje, manau tuo labai ir piknaudžiaujama keliant kainas. Nes "wow, ekologiška" madinga, o mada turi savo kaina visada. Tad nepykit, jei kartais žmogus šalia jūsų yra neekologiškas, tada ir ant jūsų ekologijos niekas nepyks. o bendrapasaulinė ekologija yra kaip svarstyklės, kažką padedi į pusę "ekologiška", kažką tenka padėt kitoje pusėje kaip atsvarą ir tai dažnai būna visiškai priešingas ekologijai dalykams (elektromobilių akumuliatoriai, gyvsidabris lemputėse, vėjo generatorių užmušti paukščiai ir t.t.t.t.t.).

Mintis 42. Apie dviratininkus 2

Ok. Dar pasimėtysiu akmenukais. Nes vėl plokštelė užstrigo. :)
Kodėl dviratininkai važiuoja važiuojamąja dalimi, jei šalia yra dviračių takas? Suprantu būtinybę važiuoti ten, kur nėra takų, bet kodėl važiuojama ten, kur už kelių metrų yra nutiestas/sužymėtas takas? Dėl bortelių? Dėl patogumo? Dėl nelygumų ant šaligatvių? Dėl to, kad jūs transporto priemonė? Tiesiog tokiose situacijose man būna labai pikta. Kai važiuojant nuo žirmūnų kalno sutinku dviratininką ant važiuojamosios dalies ir tenka jį lenkti pakankamai sudėtingai, o tuo tarpu kai einu pesčiomis į tą patį kalną, visi dviratininkai nepatenkinti skambina skambučiais, jei vaikas eina jų juosta ant šaligatvio (aš stengiuosi tai sužiūrėt, bet ne visada pavyksta). Tai ir lieki nesupratęs, ko tie dviratininkai nori? Lygių teisių kelyje, spec. juostų ar visko???? Jei tie nužymėti keliai tokie blogi, nepritaikyti, tai ir nedejuojam tada nuo dabar, kad "mums jų reik daugiau" ir sakom "mums jų ir nereik", turim puikias gatves su lygiu asfaltu, o jei visgi reik, tai būkit mieli ir važinėkite jais. Nemenčinės plente sutikti dviratininkai visai pribloškė, kai kitoje pusėje yra saugus dviračių takas, tiesa jo techninės būklės aš nežinau... bet vis tiek, turi būt sistemingas elgesys, o ne kas kaip nori. ot užsimanytu mašina važiuot šaligatviu, ar kam nors patiktų?

Mintis 41. Dar apie filmus.

Kadangi vis mažiau lieka laiko žiūrėti filmus, tai tik kelis teks paminėti. :)
Šiandien tik baigiau žiūrėt (kai turi mažų vaikų vieną filmą žiūri 2 dienas mažiausiai) "Snieguolė ir medžiotojas". Na niekaip nesuprantu, kodėl tiek teigiamų atsiliepimų. Nepaisant to, kad esu susižavėjusi R.Pattinson'u, nejaučiu jokių neigiamų jausmų K.Stewart, bet šiame filme ji į Snieguolės vaidmenį absoliučiai netiko :)  Ch.Theron milijoną kartų gražesnė ir įspūdingesnė už "gražiausią" pasaulio merginą. K.Stewart grožis tikrai nėra "wow" kategorijos. Šalia karalienės ji nublanksta tiek veido išraiškomis, jau atsibodusiomis iš "Saulėlydžio" (na praverta burna, surauktos lūpos ir žvilgsnis su kvėpavimu, tipo, "no, no, no"). Ačiū R.Sandersui, kad bent vyrukus parinko ne tokius baisius :) ir šiaip filmas vidutinybė. Bandyta kažką derinti su pasakos motyvais, bet kažkaip viskas nugrybauta, neišbaigta. Spec efektais bandyta užpildyti turinio spragas. Žodžiu Ch. Theron vaidyba 10/10, o visas filmas 5tukui gal traukia... 

Patikusių filmų sąrašą papildo"Stockholm Östra". Nėra lengvas filmas emociškai, bet man patiko savo paprastumu, gyvenimiškumu ir teisinga pabaiga. Holivudas tokį filmą būtų sudirbęs galutinai ir negrįžtamai, švedai puikiai išlaviravo tarp banalumo, absurdo ir emocinio užknisinėjimo. Na nepasakysiu kodėl patiko. Tiesiog pagrindiniai aktoriai, vaidyba, pabaiga ir t.t. teisinga. Nors pagrindinė linija filmo ir slegianti. Bet nesunku save įsivaizduot jų vietoje, lengva nebūtų... Įdomus filmavimas irgi įkrito į akį.

Išsilavinimo tikslais, bet labai pavėluotai pažiūrėjau ir "Amaya". Nerealu. Susižavėjau. Paprasta, gilu, su mintim ir idėja, įdomiu pastatymu, A.Mamontovas puikiai vaidina, kaip ir pagrindinio vaidmens atlikėja Amaya. Iš pradžių gal painiojiesi laikuose, bet šiaip labai patiko. O muzika, o vaizdai... Teisingas filmas. Man - be minusų :)

Prisiminiau, kad tarp gerų nepaminėjau Turkijos romantikos šedevro "Ask Tesadьfleri Sever" (nžn kaip teisingai, bet rusiškai pavadinta "Meilė mėgsta atsitiktinumus").  Na toks, iš serijos "ach". Moteriškas, jautrus, gražus, įdomiai pastatytas. Su skausminga pabaiga, bet gyvenimas niekada nebuvo teisingas. Man paliko įspūdį, nes buvau baisiai nusistačius prieš jį, pamačius užrašą prie šalies, pastačiusios filmą, "Turkija". Labai nustebino teigiama prasme. Gražūs aktoriai, bet ne holivudiniai veidukai, įdomi pabaiga, jausminga, gražu. Ir negali paneigti, kad meilė nemėgsta atsitiktinumų.

Na ir negaliu neapminėt "Merginos su drakono tatuiruote" trilogijos pastatytos švedų (būtent jų, Holivudinis variantas man mažiau patiko).  Stiprus detektyvas, bet knygos dar stipresnės. Labai gaila, kad pasaulis neteko šių knygų autoriaus taip anksti, turbūt būtų parašęs dar ne vieną gerą ir stiprų tęsinį ar naują seriją. Bet šiaip tiek filmai, tiek knygos paliko įspūdį stiprų. Ir nors K.Sabaliauskaitė bandė diskutuot, kur dingo moteriškumas iš knygų, o liko pankės, smirdančios, rūkančios ir besirengiančios bet kaip (beje, knygos L.Salander maudėsi labai dažnai :)) jei to nerodo filme, tai jau kita problema). Mane sužavėjo visai ne moteriškumo pateikimas, bet daug gilesni, vidiniai nusistatymai, moralė ir teisingumo jausmas, genialumo-beprotybės santykis, nepraradimas vilties, tikslo siekimas ir t.t. Juk kiekvienas iš mūsų būnam nesuprasti dažnai, nors dauguma esam toje masėje "normalūs žmonės", o jei esi kitoks, būti suprastam dar sunkiau, bet vis tiek, žmogiškumo triumfas stiprus. Atsiras žmonų, kurie tave mylės ir palaikys, tarp tos minios nekenčiančių "nenormalumo". Detektyvinė linija taip pat stipri, su daug netikėtumų. Todėl ši trilogija įtraukia su galvą dėl visos visumos. Be tikrai nėra taip, kad žavėtumeisi L.Salander kaip moterimi ir norėtum būti tokia, ją žaviesi kaip asmenybe, stipria, nepalaužta, genialia, tuo pačiu savotiškai jautria, o proto racionalumo jai tikrai netrūksta (nes ji labiau vyriškos logikos) ir moterims dažnai to norisi turėt šiek tiek daugiau :D :D

Pastebėjau, kad jei filmą žiūrėjau seniai, aprašau tik bendrą įspūdį, jei neseniai - detaliau kas patiko nepatiko. Matyt reiks rašyt tik "ant karštųjų", kol neišblėso. :) Gaila, kad jau tiek daug filmų nukeliavo į praeitį be įspūdžio įamžinimo. Gaila ne dėl kitų, dėl savęs :) man patinka po petraukos skaityt savo įžvalgas ir juokiuosi iš parinktų frazių :D :D

Mintys 35-39. Apie Suomiją.

Žodžiu, visi labai laukia įspūdžių iš Suomijos ne nuotraukų pavidalu, tai kol nepasimiršo viskas sudėsiu minčių nuotrupas :)

* įveikti 2750 km Vilnius-Šiauliai (užvežti vaiką seneliams) -Talinas (nakvynė čia)- keltas - Helsinkis (3 naktys) - Rantasalmi poilsiavietė prie Saimaa ežero - Helsinkis/keltas/Talinas/Šiauliai (per vieną dieną grįžom 900 km). (2012 m. birželio 31- liepos 8)

*Suomija nėra jau TOOOOKIA brangi šalis. pvz. maistas nepasirodė man brangesnis nei Airijoje. Aišku, su Lietuva nėra ir ko lyginti, kas pas juos eurais, pas mus beveik tiek pat litais (na pas mus 1 litas, pas juos 1 eur.) . Degalai brangesni 1,4 eur, kai LT/LV/EE - 1,2 eur. Kuo toliau nuo Helsinkio, tuo pigesni suvenyrai ir maistas :) (visada lyginom elnių kailių ir lašišos kainas :D).Mes visą maistą vežėmės iš LT (makaronai, tušonkė - pagrindinis maistas. karšta, skanu, energijos suteikia ilgam). Pirkom tik bulves, ledus ir lašišinių žuvų pasilepinti. Miške bandėm ieškot grybų, per 10 min radom 3 didelius grybukus, buvom negyvai sukąsti uodų, bet padažiuką prie virtų suomiškų bulvių pasidarėm :) grybaut įmanoma tik po gero lietaus, kurio mums nepasitaikė, tada bent jau visa miško "fauna" būtų priversta džiūti ir leistų ramiai grybaut.

*Helsinkyje aplankėme: Suomenlinna gynybinį fortą, Heureka mokslo centrą ir Seurasaari open-air muziejų (kaip mūsų Rumšiškės).

*Suomenlina paliko įspūdį gamta ir pakrantėmis, laiveliais jūroje ir poilsiaujančiais suomiais, bet ne įtvirtinimais. kurių pilna visur po truputį, bet įspūdžio neliko. Gera vieta, praleisti laiką toliau nuo centro, pagulinėt ant akmenų (suomius ruoniais praminėm), išgerti šampano ar alaus toliau nuo miesto šurmuliuo (tą visi suomiai ir darė), išmaudyt vaikus (suomiai be saunos turtbūt nesimaudo, bet vaikus maudo bet kokiu oru, bet kokios temp. vandenyje).


*Heureka mokslo centras nerealus. Viską galima ir reikia liesti, bandyti, spaudyti, tampyti ir t.t. Daugiau orientuotas į vaikus, bet puikiai ir mes praleidom laiką. Žemės drebėjimo imitatorius, fizikinių dėsnių praktiniai parodymai (pvz. lova su vinimis :) issikeli vinis, pažiūri ar aštrios, tada atsiguli ir visos vinys vienu metu pasikelia ir guli kaip jogas :D (tiesa, nemačiau, kad kas butu isdrįsęs atsigulti :D), virvės tarp daugelio skridiniu prakistos patraukimu - pakelti mašiną (imi suprasti, kaip piramides pastatė), optinės apgaulės, projektoriai visokie, monetų mašina kur gali su savo profiliu pasigaminti monetą, amžinas variklis, Fuko švytuoklė ir t.t.t.t.t viskas įdomu, linksma. papildomai vyko teminės parodos: dinozaurai, klimato atšilimo, kelionės i ateitį. Dinozaurai man įspūdžio nepadarė, labai jau maži :D Klimato atšilimo paroda sužavėjo ne ekspozicija, o pateikimo būdu, teko nusiauti batus, apsiauti geltonus savo išmieros botus ir žengti į salę, kurioje tyvuliuoja vanduo :D įspūdis - wow. atrodo nieko gi ypatingo, bet braidyt po vandeni su guminiais ir stebėt nuo neoninių šviesų mirgantį vandenį - įspūdį paliko ilgam. Kelionė į ateitį - kažkokia nesąmonė. Tipo naujos ateities technologijos, bet iš tiesų nelabai ką pavyko valdyt nuotoliniu būdu, neįdomūs simuliatoriai ir šiaip - nulinis įspūdis. Paroda tik "kad būtų". Dar Heurekoje žiurkės krepšinį žaidė. Bet tuo metu, kai aš ten užsukau, žiurkė visai nenorėjo žaisti krepšinio ir vis pabėgdavo iš aikštelės su visu kamuoliu. Mums didžiausią įspūdį paliko planetariumas. Na nerealu. Iš anksto pasirinkau filmą apie kelionę į žvaigždes. Įspūdis tikrai wowwowowow. Labai gera animacija (ar kas ten), suderinamumas judėjimo visame gaubto plotyje. Kartais net jūros ligos epizodai pasireikšdavo, kai viskas imdavo suktis. Turėjom galimybę klausyt įgarsinimo anglų arba rusų k. tai dar ir žinių pasisėmėm. Heureka rekomenduočiau visiems be išimties, kas žada pabūt Helsinkyje.

*Suomiškos "rumšiškės"? na patiko :) palandžiojom po trobeles, pažiūrinėjom rakandus, paerzinom voveraites (ten jų daaaug). Nustebino tapetai, išpieštos sienos, išskleidžiamos lovytės ir langų didumas (jiems ką, šilumos negaila?). Sužavėjo masyvus namas atgabentas iš Karelijos regiono. Na kai pamatai suguldytus rąstus toookio diametro, tai supranti kiek kainuoja jėgų tokį namuką suręsti. Dviaukštį ir dar su mansarda :D. Pirmame aukšte gyvuliai, antrame - gyvenimas. Beje, labai daug suomiškų namų buvo dviaukščiai. Ir kaip visada, muziejus gražioje saloje, kurioje pilna vietos iš žmonėm ir voveraitėms, paukščiams, valčių prieplaukoms, pliažams, meninėms instaliacijoms ir sportuojantiems suomiams, bei jų vaikams.

*Apsipirkimas Helsinkyje, paklausit? Nežinau :) Buvom tikrai ne vienam prekybos centre, bet visur tie patys prekiniai ženklai: Seppala, Lindex, aleksi13, H&M ir t.t. Buvo nuolaidų metas, tai nuolaidos ne "iki 40 proc.", bet 40 proc. Surašyti tiesiog kainų intervalai, pvz. jei daiktas kainavo 18,50-20,50 eur, tai dabar kainuoja 12 eur. ir visame prekybos centre yra vienodi intervalai, vienodos nuolaidos. Net pervažiavus į kitą miestą ir kitą prekybos centrą, randi tas pačias kainas ir intervalus. Aišku, apsilankėme Stockmann'e centriniame. Dėl kultūros ir bendro išsilavinimo. Vyrą sužavėjo vyriškų rūbų kiekis :D ir tai, kad jie pirmame aukšte, o ne nukišti kažkur už viso moteriško garderobo. Stockmannas pasirodė baisiai klaidus. pilna visokių rūselių, pusrūsėlių, kur kartą suradus, antrą k nebesurasi :D pasiklydau, kažkur nugrybavau, išlindau už 2 gatvių kitame centre visai, teko grįžti tuo pačiu keliu (dar pakeliui bandžiau ieškoti išėjimo bet vis išeidavau dar kitur). Kvepalai brangūs :D pirkom tik lauktuves ir porą smulkmenų sau. Tad sunku vertinti kaip ten su apsipirkimu. Sliekai - vo tie tai brangūs :D 50 vnt - 6 eur. Ale kai išsikasti nepavyko, tai ką padarysi.

*Suomija nėra jau TOOOOoooooKIA tvarkinga ir švari šalis, kaip visur rašo. Žiūrint su kuo lyginsi. Taip, pakrantės ežerų yra tikrai neapšnerkštos, visi susirenka po savęs viską. Tačiau, jei suomis valgo braškes, kotelius meta ant žemės (ne vieną tokį Helsinkyje matėm, o juk žiūrėjom kaip po padidinamu stiklu). Po Estijos, Suomija neatrodo jau tokia šokiruojančiai švari. Nes Estija irgi tikrai tvarkinga. Tiesiog, visi po savęs viską susirenką. O to ir užtenka.

*Suomiai nesilaiko kelių eismo taisyklių :) jei žino, kad šioje atkarpoje nėra greičio radaro, visada viršija greitį 20-30 km/h. Tačiau, jei pasiveja mašiną, kuri važiuoja leistinu greičiu, nelenks... nelenks... 10 km nelenks, o po to susinervina (vadinome "užverda") ir aplenkia. Suomijoje tikrai laaabai geri ir apgalvoti keliai. Jei tik didesnė užmiesčio trasa, tai būtinai kas 2-3 km bus išplatėjimas iki 3 juostų, kur galėsi ramiai aplenkti lėčiau važiuojančius. Nereikia nieko lenkti išlėkiant į priešpriešinio eismo juostą, todėl nebijai, kad atlėks koks budulis iš priekio :) keliaujama greit ir patogiai. Suomiai nieko nepraleidinėja per pėsčiųjų perėjas ir suomiai nesitiki būt praleisti :) jei sustoji, jie dažniausia žiūri kur nors visai į priešingą pusę, net be vilties, kad juos kas žada praleisti. O jei pamato, kad praleidi, nustemba, padėkoja ir turbūt nusprendžia "aaa, ne vietinis" :D

*Suomijoje matėm net 3 policininkus. Vienas nešėsi bandelių kaugę (matyt pietūs buvo), vienas stovėjo poilsio aikštelėje prie kelio ir ilsino raumenis, o trečias, prie Prisma P.C. fotografavo dviratį. Na matyt, ne vietoj "priparkuotą", nes buvo prisegtas prie apšvietimo stulpo. Ale kaip rimtai fotografavo, tai juoko buvo gerom 5 min. Policininkai dirba atsakingai! Nors buvom perspėti, kad lietuviškais numeriai mašinas labai stabdo ir tikrina, niekas mūsų nei stabdė, nei bandė stabdyt, nei matėm, kad kas nors ką nors būtų stabdęs apskritai. Greičio kontrolės radarų ten milijonas ir +1. Nors oficialiai pas suomius yra greičiai deklaruojami: autostrada 120, užmiesčio kelias 80, miestas 50, dar yra pilna kelių kuriuose 100 km/h, o ir miestuose, jei tik plačiau, greitis 60-70 km/h. Tad pasikartosiu, keliaujama greitai ir patogiai. Tik jų rodyklės keistos, pvz yra rodyklė tiesiai, o tas tiesiai vos uz kelių metrų suka dešinėn. Va tau ir "tiesiai". Pirmą dieną labai tas nervino, vėliau jau pripratom prie jų "tiesiai". Degalinių su prekybos centriukais ir mitybos punktais (ir nemokamais ir prabangiais (LT akiai) WC) labai daug ir net po kelias vienoj vietoj. Pas juos poilsio aikštelėse nėra WC ir dažniausia ten nėra nieko :) sustoji prie pat kelio, nei suoliuko, nei šiukšliadėžės, nei WC, tai ko ten stoti :) tiesa, vėliau pastebėjom kelias aikšteles net prie ežerų, vooo, suomiai irgi gali, kai nori :)

*Suomiai turi daug vaikų, daug pametinukų ir visos suomės nėščios. :) na čia, aišku labai koncentruotas pateikimas to ką pastebėjom, bet tipinis vaizdas. vos pradėjęs vaikščioti pyplys, šalia kiek vyresnis brolis/sesutė, o mama jau vėl su pilvu gerų 7 mėn. Arba tipiškas kempingo vaizdelis. Ateina tėtis su 2 dukrom, po kelių akimirkų mama arba nėščia, arba su naujagimiu ant rankų, dar po kelių min atbėga 2 tarpinės atžalos. Šeimos didelės, vaikai ramūs, niekas jų niekada nebara, bet jie nieko ir nedaroneleistino. VO kur auklėjimo psichologija. Aš kai buvau be vaikų, galėjau iš šono stebėt auklėjimo principus. Suomiukas žviegia, klykia, ant grindų voliojasi, niekas dėmesio nekreipia. Toliau ramiai eina/prekinasi/leidžia laiką. Na paklykė jis 5 min, niekam tas neįdomu, atsistojo, nusipurtė ir nubėgo pas tėvus. O atvažiavo kaimynai kempinge lenkai su 4-5 metų vaiku, tai mama kaip ėmė tarkuot, nieko blogo nedarantį vaiką: ko nevalgai, ko šito gabaliuko nesuvalgei, kodėl duonytės palikai, kodėl tiek mažai valgai, sėdėk tiesiai ir nesidairyk, kai valgai, tu valgysi ar ne? kam aš tau tiek valgyt ruošiau, jei tu nieko nevalgai.... (pamačiau save veidrodyje ir pakraupau :)). O po to stebimės, kodėl mūsų vaikai tokie užguiti... OUMMMM suomiškos ramybės man :)

*Suomiai tylūs ir ramūs. Prie ežero gali būti 2000 suomių, bet jų nematysi ir negirdėsi. Iliustruoju tipišką lietuvį išlėkianti iš saunos. AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAUuuuuuuooooooOOOOOO, pliūkšt į vandenį, OOOOOOOOAAAAAAAAAAAAAAAAA KAIP GERĄ, pliūkšt pliūkšt galingi mostai iki ežero vidurio, OOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO, pliūkšt pliūkšt atgal "ZAJAB**", OOOOOOOOOO. Išlipa. "pyp. pyp" vėl į sauną. Suomiai tyliai ir be garso išeina iš saunos, įlipa ramiai į ežerą, varlyte nuplaukia iki ežero vidurio ir tik iš neatsargaus mosto netyčia pliaukštelėjusio per vandenį supranti, kažkas be tavęs yra dar čia :) Jie tylus ir nedrumščia gamtos garsų. Jie netrukdo poilsiauti vieni kitiems. Gerbdami savo ir kitų privatumą. Kaip smagu turėt tokius kaimynus :) Nei karto (prisiekiu) per 8 dienas negirdėjom, kad automobilis automobiliui signalintų. Nei karto negirdėjom, kad suomiai įsijungtų radiją ar muziką kur būdami gamtoje. Pas mus ir 5 žmonės prie ežero yra daug. Vieni geria ir garsiai šūkauja, kiti muzikos klauso, kad ir tyliai, bet ežeru garsas sklinda labai toli, treti žvengia tiesiog :D o ten, prie didelio n hektarų ežero, kas keli šimtai metrų stovintys nameliai ir saunos, o triukšmo nėra. Niekas nesutrikdo vieniško krago klyksmo, slankų kriuksėjimo, uodų zyzimo, paukščių čiulbėjimo, vėjo ošimo ir vandens pliukšėjimo į krantą harmonijos. Geeera.

*Buvom apsistoję poilsio namuose Rantasalmi, kur didžiąją kontingento dalį sudarė rusai iš Rusijos atvažiavę pažvejoti. Net ir rusai, šioje aplinkoje elgėsi tikrai santūriai, nepriekaištingai (palyginus), nors gėrė tradiciškai kiaurą parą. Gėrė visi išskyrus vaikus, nuo 18 m iki 60 m.Visi. Kruglosutočno. Moterys gėrė sidrą ir alų (na bambalių dydžiai įspūdingi), vyrai tik degtinę, jaunos merginos - "atsuktuvus" ir alų. Vakare su jais susišnekėt jau būdavo sunkoka, bet tikrai netriukšmavo, ramybę drumstė santūriai, prisitaiko prie suomiškosios tvarkos. Bet vogė mūsų įrankius ir indų ploviklį virtuvėje. Na gerai, ne vogė, bet skolinosi. Ale kai kas kartą atėjus į virtuvėlę, tekdavo po 10 min ieškoti savo stalo įrankių ir indų ploviklio po svetimas "virtuvėles", nervai nebelaikė. Ok, trūksta, Ok pasiskolink, Ok tikrai negaila, bet PADĖK Į VIETĄ. O jie tiek nesugalvoja, o gal alkoholis sugalvot trukdo. Nžn. Bet tada supratau, kodėl šaldytuvai rakinami ir kodėl kiekviena šeima turi savo "spintelė" šaldytuve su asmeniniu raktu :D Ir net tada, kai įrankius nukišdavau į dėžės dugną po bulvėmis, o indų ploviklį apvyniodavau maišeliu ir nukišdavau dar giliau. Vis tiek pasiimdavo :) Žodž, kaip gerais sovietiniais laikais kokiuose poilsio namuose: bylo vaše, stalo naše.

*Suomijoje plaukiant laivų ar valtele, gali priplaukti policiją (nžn kokia ten) ir paprašyti papūsti į alkotesterį. :) Pripūtus per daug (0,6 jau per daug), gali būt anuliuota viza (rusams aktualu, bet nieko jie nepaisė ir plaukdavo "šiltutėliai") arba įvykdyta deportacija iš Suomijos.

*Nei karto nematėm (be to vieno policininko fotografuojančio dviratį) jokių tarnybų tikrinančių parkavimosi laiko parodymus, ar sumokėta už parkavimo vietą, ar turi talonėlį, ar turi žvejybos licenziją, girtumo ežere taip pat niekas netikrino, bet visi žino (aga, kaip ateiviai ar dievas) - jie yra :) ir visi laikosi taisyklių (beveik visi, pvz. lietuviai atvarė vieni ir pasakė, kam pirkti licenziją žvejybai, jei bauda tik 40 eur, o licenzija 14, nedidelis nuostolis, jau n-tąjį kartą atvaro, nei karto netikrino (na tipiški lietuviai, kaip nebūtų gaila).

*Suomijoje karšta :D na taip, buvo tik tą savaitę kur mes buvom. Lietuvoje tuo tarpu buvo +35, tai ne stebuklas kad Suomijoje +26 šešėlyje :) lijo vos vieną naktį, o visos kitos dienos buvo saulėtos ir šiltos. Tikrai buvo šilta. Naktimis pirmom buvo kiek vėsoka palapinėje +15, vėliau nebesiskundėme nei šiluma, nei šalčiu.

*Suomiai sportuoja. Iš tiesų. Visi ir labai masiškai, labai intensyviai, labai gausiai ir visaip kitaip "labai". Bėgioja, laksto, vaikšto su lazdom ir be jų, mina dviračius nerealiais atstumais, šoka vakarais, užsiiminėja visokiom tai-či ir t.t., daro atsilenkimus parkeliuose su svarmenimis. Žodžiu - jie tikrai sportuoja. Kai kuriuos apžiūrėjus, aišku, nesupranti, ar jis pirmą dieną tik sportuoja, ar jis sportuoja per retai, ar sportas nepadeda numesti svorio, bet jis - sportuoja. Pavydėtina, pagirtina, siektina.

*Visi suomiai gyvena salose :) na aišku, kad ne visi, ir ne nuolatos gyvena, bet visos salos apgyvendintos, su mažais jaukiais vasarnamiais ir suoliukais gale uolos. ech.... rojus :) nors ir ne visur yra elektra. Bet suomiam tai ne bėda, man irgi.

*Suomija didelė (338 145 km² ), o visoje Suomijoje gyvena tik 5,2 mln žmonių.


*Matėm elnę :) džiaugiamės, kad žvyrkelyje, o ne greitkelyje. Graži, linksma nubėgo. Voveraičių matėm daug ir naglų. Viena mus apvogė surydama visus sausainius ir keptą duoną (pati kalta, mes jos taip nebūtume maitinę :D). Daug žasų, ančių, kragų, čiulbančių mažylių (LT jau praėjo perėjimosi sezonas, o ten dar dainuoja), jūrinių šarkų, slankų ir panašių ornitologinių padarų.

*Suomija tokiu metų laiku visa žydinti. Graži, spalvinga ir visai ne atšiauri (šiaurėj nebuvom). Žalia ir alsuojanti gyvybe.

*Uodų daug buvo tik miškuose. Tikrai labai daug, bet tik miškuose :) nupučią juos kitur vėjas. Mašalų (moškių) buvo, kando, bet neagresyvūs, lėti, flegmatiški padarai, netino įkandimai. Į nosį/akis/burną nelindo :)

*Ar yra žuvies Suomijoje? :D geras klausimas. Mano vyras sakytų - nėra, (spiningą mėtė 3 vakarus iš eilės be kibimų), kaimynai lietuviai (atvažiavo į tą dievo pamirštą užkampį pažvejot) - žuvies yra ir labai įvairios, bet kimba ne visada ir reikia iki jos plaukti su varikliuku (mes turėjom tik irklus :D) ir visa žuvis žolėje. Rusai kaimynai pasakytų - žuvies yra labai daug, labai ir įvairios, bet šiuo metu ji nekimba, nes karštą ir iki jos reik plaukti su varikliuku. Aš pasakyčiau - žuvies yra daug, bet būtini sliekai ir kantrybė, aišku, didžioji dalis žuvies tik žuvienei tinka, bet ištrauktas didelis karšiokas ir didelė raudė man jau buvo užtektinai geras laimikis, paleistos kelios dešimtys smulkmės ir nuolatinis plūdės nardymas man jau ir užtektini geros žvejybos rodikliai. Tai Suomijoje žuvies yra. Tik ją reik susirasti, o tam reik prof įrangos ar bent jos dalies. Mažu laimikiu pasitenkinantiems, žuvies yra velniškai daug :D.

*Ar "baltosiomis" naktimis Suomijoje nesutemsta? TAIP. :) Saulė leidosi 23 val, kilo 3 val. Jei giedra naktis, nesutemsta. Prieblanda yra, bet joje visiškai viską matai. Mano vyras labiausiai juokėsi iš mano pasiimto (ir dar spec kelionei nusipirkto) žibintuvėlio :D Kurio kelionėje tikrai neprireikė. :) 

*Ar patiko man Suomijoje? TAIP. Ar graži man Suomija, nežinau, bet man Airija gražesnė :D Ar norėčiau dar? TAIP.  Tik į kitą pusę, link Turku, Tamperes ir pas Kalėdų Senį (lietuvis kur buvo atvažiavęs į poilsiavietę pas jį buvo 5 kartus jau :D ir vis užsuka, kai pro šali važiuoja :D). Juokauju, Kalėdų senis man kaip senis visai neįdomus, tiesiog norėčiau pamaty šiaurę, Laplandiją, elnius ir haskius jų natūralioje aplinkoje. Aišku, pažvejot dar :D Manau į Suomiją sugrįšiu. Ne artimiausiu metu, dar yra daug neaplankytų vietų, bet sugrįšiu :) Tikiuos. 

Na tiek mano įspūdžių. Koncentratas. Nuotrupos. Ne viskas, ne viskas teisinga, juk buvom tik 8 dienas. Ne viskas objektyvu, ne viskas melas, na tiesiog "ne viskas", nes tokios šalies per 8 d pažinti neįmanoma.

Mintis 34. Beveik apie politiką.

Seniai apie tai generavau, bet tik šiandien atsirado reikiama nuotaiką, nusiteikimas ir kelios minutės laisvo laiko, kol bendradarbiai į darbą dar nesusirinko.
Iš pradžių pradėsiu nuo savo artimųjų, pažįstamų, draugų ir kolegų frazių, kurios per ilgą laiką susikaupė atmintyje:

"...nuvariau į konferenciją, ten vyneliu nemokamu vaišino. Oj prisivaišinau. Na, nepasigėriau, bet namo su mašina keista buvo vairuot. Tokius posūkius didesnio kampo darydavau, šypsena nuo veido nedingo visa kelią iki namų. Na, ne pirmą kartą aš panašios būsenos važiavau, bet taip linksmai dar kažkaip nesijaučiau prie vairo. Buvau toks geras, linksmas ir lėtas"
"...Aš moteris gi be vyro. Nėr kas mašiną sutaiso. Paprašiau kaimyno dirbančio xxxx valstybinėje transporto įmonėje, tai jis man jau kelinti metai suorganizuoja technikinę už bonką. Pats pasiima mašiną, nuvaro, atiduoda jau su technikinę."
"... aš irgi iš pirmo karto išlaikiau "Regitroje" egzaminą. Na, tiksliau iš antro. Nes pirmąjį kartą man nuvykus laikyt važiavimo egzamino nebuvo instruktoriaus su kuriuo susitarė mano instruktorius iš vairavimo mokymo mokyklos."
"... aš tiems ir aiškinu, o ką man reikėjo daryt? su šlapia galva iš kirpyklos bėgti ir pratęsti apmokėjimą už stovėjimą???? Iš anksto numatyt kiek sugaišiu niekaip negalėjau. Na susivėlino kirpėja, kitą klientę per ilgai aptarnavo. Ne, nu durniai ten visiški dirba su savo durnais aparatais, kuriuose negali po to atėjęs susimokėt už pradelstą laiką. Na, tu įsivaizduoji, net nenumatytas toks variantas. Turėjau sumokėt 80 lt baudą."
"...oj papasakosiu bajerį. Kartą kaime gerėm ten su viena pora tokia. Išgerėm degtinės po bonkę, po to dar po starkos šiek tiek. Na man tai nieko. O ta pora tai visai, atsikelti iš už stalo nebegali. Tai šiaip ne taip iki mašinos nusvyrinėjo, vyras pasodino moterį už vairo ir visą kelią atgal neleido jai važiuoti greičiau nei 2 bėgiu, oj juoko buvo."
"...sustabdo mane policininkai ir aiškina, kad pravažiavau pro raudoną šviesą. Na aš pravažiavau šiaip pro mirksinčią geltoną."
"... važiuoju aš mieste 55 km/h greičiu kažkur. -Kieeeeeek???? 55 km/h??? Aš mažiau 70 retai važiuoju. Tu ką nežinai, kad spidometras rodo neteisingai? Ir realus greitis tikrai nėra toks kokį rodo spidometras, o radaruose jie vis tiek primeta dar 10 km/h viršaus. Ir šiaip, jei neviršiji 20 km/h jie nestabdo, nes negali baudos paimti, o ir neapsimoka. Matosi, kad nepatyrus vairuotoja."
"... klausyk, ten kažkokia nesąmonė su greičio ženklais. Na užbrauktas užrašas Vilnius ir ant to ženklo greičio ženklas 60 km/h uždėtas. Tai kaip man žinot kiek važiuot??? Ats: - na 60 km/h ir turi važiuot, gi greičio ženklas yra. --- Ne, nu nesąmonė. Aš visada važiuoju  kiek visi ten važiuoja, o visi važiuoja 90 km/h. Gi ženklas Vilnius užbrauktas." (beje čia citata iš pokalbio su žmogum kurį Regitroje "susitartas" inspektorius praleido).
".. tu nuomoji žemę? ar moki mokesčius VMI? Mes tai susitarėm su ūkininku, kad jis mums rašys, kad nuomojame jam už nedidelę kainą, tai kai deklaravom tereikėjo sumokėt 80 lt kažkur. O kiek tau reik mokėt? 800???? Tu ką, su ūkininku negali susitarti? Ūkininkas sakai sąžiningas? Na tai kitą susirask."
"... velnias, vėl žvėrys anstoliai užpuolė. Nebegaliu, nervai nebelaiko. Kaip galima išgyventi Lietuvoje. Pernai atėjo, patikrino elektros skaitliuką, rado nesumokėtą didelę sumą. Tai man teko pinigų prisiskolinti iš visur, dar dabar neatidaviau. O vat šian vėl atėjo elektrikas patikrinti skaitliuko. Na nemokėjau aš gal 9 mėn kažkur. Bet ko jie taip dažnai tikrina. Ot ir reikėjo tėvui skaitliuką į koridorių iškelti... Na būtų bute, gi neįsileidi ir tiek. O dabar kiekvienas gali nors ir kas mėnesį tikrinti. Iš kur man dabar gauti pinigų, neįmanoma už uždarbį išgyventi. (po kelių min.) Klausyk, duok man Avon katalogą, ten mačiau akciją kremui kur kainavo 70 lt, dabar 55 kainuoja. Aga, paimsiu. Oooo knygų atnešė į darbą prekybos agentas, einam pavartysim. (po kelių dešimčių minučių). Žiūrėkit ką nusipirkau "500 interjero dekoravimo idėjų", tik 45 lt kainavo, mačiau parduotuvėse tokią 55 lt. Ryt atneš Spartos kojinių, na tų "gerųjų", o dar Latviško trikotažo žadėjo šią savaitę po algos atnešti. Ir sidabrą nešiojanti moteris seniai jau buvo, turbūt irgi užsuks, man labai reik naujo žiedo prie to žalio Utenos trikotažo golfuko, kur aną savaite nusipirkau kai buvo atnešę  (veiksmas mokslo įstaigoje)."
".. tie visai žvėrys. Nubaudė, kad po draudžiamu ženklu pasistačiau mašiną. O ką man daryt? Aikštelės tai nėr. Artimiausia už 5 min kelio."
"... ir įsivaizduoji jie man aiškina, kad čia negalima statyt mašinos, nes čia "Rezervuota", o iš kur jie žino, gal čia man rezervuota. - Na reikia leidima turėt, jei nori po ženklu rezervuota statyt. - Nesąmonė, tai ką, man dar kitos aikštelės reik ieškotis?"
"... palieku tave mašinoje su įjungtu avariniu, jei artinsis tie, kur blokuoja mašinas, išvažiuok, apsuk ratą ir grįžk."
"... tu ką??? važiuosim tik 2 stoteles, negi muši talonėlį?? Visai jau, neturi pinigų kur dėt? - Tai gal pesčiom einam? - Nesąmonė. Nuvažiuosi per 1 min, o eisi tai 10 min."
"... reikia man būtinai pas daktarą. Aš gi be dovanėlės ir vokelio neinu pas medikus.  O dabar pinigų labai trūksta, daug išlaidų turėjau. Gi žinai, su saldainiais nenueisi. Aną kartą tokį arbatinuką labai gražų padovanojau iš arbatų parduotuvės. Jie išlepę ten siaubingai. Prieš tai gražų malūnėlį kavai. Dabar eisiu po kokių 2 mėn tik, nes tikrai neturiu pinigų. Sunku toje Lietuvoje, kaip išgyventi, kai tokios kainos."
"... žiūrėk ką iš darbo parnešiau: klaviatūrą naują, pelę. Mūsiškės labai nepatogios buvo. O čia darbe gerų užpirko. Tai pasiėmiau, mums bus. O darbe ir dabar nebloga. - O jei pasiges? - KAS??? ten valstybinė įmonė, tu manai jie patys žino ką perka ir kur tai nusėda? Kitą mėn kompus žada naujus pirkti ir mobilkas, tavo jau sena, reik paimti koki iphoną."

ir t.t. ir dar daugiau. ir panašiai.
Ir kaip po to mes drįstame pykti ant politikų, kurie nesąžiningi, nepaiso įstatymų ir negerbia žmonių ? Ar mes sąžiningi? Ar mes gerbiame įstatymus?

Mintis 33. Apie dviratininkus

Žalumas, ekologija, natūralumas ant bangos. Smagu, kai neperlenkiama lazda su žaliavalgiškumu, vaikų neskiepijimu (taip aš esu vienareikšmiškai UŽ privalomus skiepus, PRIEŠ skiepus nuo gripo, roto ir kitų "komercinių" ligų, čia mano nuomonė ir nesiplėsiu), gyvenimu be elektros ir kitų baubų.
O dabar apie dviratininkus. Aš už juos visomis 5 (gaila tiek neturiu :)). Laikau juos didvyriais, nes Vilnius ne tik kad nepritaikytas dviratininkams, bet ir kalvotas miestas, kuria kryptim bevažiuok, teks įveikti kalną ar du. Smagu, jei žmogus darbe turi galimybę nusiprausti po tokio "užmynimo", nes aš tokios galimybės neturiu ir tektų būti "airwick" skleidžiančiu 8 val ypatingai "smagų" aromatą.
Bet dabar diiidelis (na gerai gerai mažutis mažutis :D) akmuo į daržą dviratininkams. Kuo Jūs save laikot? Jūs transporto priemonė, ar pėstieji? Dejuojat nuolat, kad mašinos Jūsų negerbia, spaudžia prie krašto nepraleidžia. Bet pasižiūrim dabar į veidrodį ir atsakot, o Jūs kas? Kodėl dviratininkas transporto priemonė, kai važiuoja kelio viduriu, bet jei privažiuoja sankryžą ir jam užsidega raudona, staiga tampa pesčiuoju, metasi ant šaligatvio ir jau važiuoja pesčiųjų perėjomis, šaligatviais, laviruojant tarp pėsčiųjų. Na negi sunku palaukti, jei jau esi transporto priemonė ir nori tokių pačių teisių? Po to varoma šaligatviu pro kelis šviesoforus, tada vėl metamasi ant važiuojamosios dalies ir vėl persikūnijama į transporto priemonę iš pėsčiojo ir vėl reikalaujama lygių teisių su mašinomis.
P.S. taip, aš vairuotoja, bet dviratininkai manęs per daug nenervina. taip, aš labai dažnai būnu pesčioji su dviem mažais vaikais ir dviratininkai per daug manęs nenervina. beveik nebūnu dviratininkė, jei ja būčiau, būčiau "100 proc. pėsčioji dviratininkė", nes paniškai bijau važiuoti nugara į mūsų vairuotojus. :), ir niekada "transporto priemone". Tai apie ką čia? O šiaip, apie gerą orą, jei nepastebėjot. Tiesiog mintys, kurios sukasi galvoje kaip filmas laiks nuo laiko ir norisi pakeisti plokštelę. Pakeičiau :)

Mintis 32. Apie vaistus.

RRRRRRR... kokia pikta ant vaistų, tiksliau ne vaistų, bet vaistų gamintojų. Taip, taip žinau, jie pikti, negailestingi, nuodija pasaulį  ir nenori nieko išgydyt, tik susikrauti sau pelno, jiems gerai, kai žmogus serga ir panašiai. Bet kalba beveik ne apie tai, o apie tai, kad vaistai išfasuoti toooookio dydžio taromis ir galioja taip trumpai, kad tenka pusę išmesti.... Atsidarai lašiukus ausims. Vaikučiui lašini vos po kelis lašus i ausytes. Vaikutis pasveiksta, o lašai tegalioja 1 mėn po atidarymo. Jei niekas šeimoje nesuserga, lašai keliauja į šiukšlių kibirą. Taip, taip, žinau, kad vaistų negalima mesti į kibirą ir reik priduoti artimiausioje vaistinėje, bet parodykit nors vieną, kas taip daro... Dabar mano vaikas kosti, nusipirkau ACC suskystinti gleivytėms, kad lengviau išsikosėtų, ir mano vaiko dozė 7.5 ml per dieną, o šiuos vaistus galima vartoti ne ilgiau 5 dienų. O buteliukas 75 ml. Vadinasi, lygiai pusė buteliuko nukeliaus paskui visokius lašiukus... na "gerai", jei per tą laiką kitas vaikas susirgs. Bet paruošto tirpalo galiojimo trukmė 12 dienų. Vaistų kaina beveik 17 litų. Išmesti bus nei daug, nei mažai 8.5 litai. Lygiai tas pats su akių lašiukais, jei vaikučiui supūliuoja akytės, galioja tik mėnesį nuo atidarymo... Na antibiotikų ruošiamų kaltinti tuo negalima, nes sugeriami būna dažniausia beveik visi. Taip, taip, žinau - gydyk vaiką žolelėmis, homeopatiniais preparatais, grūdink, nesipyk su vyru, atsiprašyk to ką įžeidei bei nueik išpažinties ir gyvensit ilgai ir laimingai, o vaikai nesirgs. Bet ši kartą irgi ne apie tai.
Aišku, yra alternatyvą, vaistai su konservantais, kas neleidžia jiems taip greit sugesti, bet vėl gi, nėra gėris. Idealiausia būtų ir vaikiškų dozių buteliukai. Jei jau perki, kad bent sunaudot per tas 5 dienas. Taip taip, vaikai skirtingo amžiaus, svorio ir ūgio, ir kas tinka vienam, kitam reik dvigubai daugiau. Tai imi du buteliukus ir nesinervini. Mane užkniso išmetinėti vaistus, t.y tiesiogiai pinigus. Laimė, šį kartą susirgo vienas pažįstamas ir jam perpyliau pusę prieparato, tad išmesti neteks, nors tų 8 litų vis tiek neatgausiu. Ir kiek per metus nukeliauja į "nežinią" vaistų, kai augini du mažamečius vaikus, baisu net skaičiuot. Taip taip, vėl grįžtam, kad iš to lobsta farmacininkai ir jiems tai į naudą ir jie tikrai negamins mažesnių tarų, jei vis tiek teks pirkti ir pirkti didelę... Žinau :) Suprantu :) Ale mintis buvo, ją išsakiau. Dabar ją paleidžiu, nusiraminu ir einu slaugyt vaiko. Svarbu, kad pasveiktų, o visa kita - neverta dėmesio.

Mintis 31. Apie sraigę

Pasikeičiau feisbūko profilio nuotrauką. Iš asmeninio autoportreto į nuostabią sraigutę (na nuotaika tokia buvo, sraiginė, kai norisi pasislėpti į kiautą).
Ir ką? Ogi tiesiog tapau socialiai nepastebima. Jei anksčiau kiekviena frazė, nuoroda ir pasisakymas sulaukdavo bent menkiausio dėmesio, o kartais ir labai audringo... Dabar - 0 "Like" per visas dienas, kiek sraigutė puošia mano profilį :D Nagi atrodo ir visus mano draugus paveikė sraigutė ir jie nenori manęs traukti iš kiauto prieš mano valią ir trukdyti mano ramaus egzistavimo šliužo pavidale.
Puiki terpė soc. eksperimentui. Po kelių dienų stebėjimo reiks įsidėt kokį socialiai priimtiną gyvūną: šunį, pvz, ar katę....

Mintis 40. Svarbiausia mintis iki šiol buvusi...

Kodėl 40? Todėl, kad jam šiandien tiek sueitų. Todėl, kad jo nėra ir nebebus. Todėl, kad jo trūksta man jau 11 metų. Todėl, kad jis sulaukė tik 28. Todėl, kad aš jau dabar daug vyresnė, nei kad jis buvo kai mirė, nors jis buvo vyresnis už mane ir dabar tarsi susikeitėme vietomis, nes jis taip ir liks 28, o aš vis tampu vyresnė. Todėl, kad jis buvo gražiausias ir talentingiausias brolis visame pasaulyje, nes tiesiog vienintelis labai gražus ir talentingas brolis. Kad ir kas būtų, tu nepamirštas, tavęs ilgiuosi, tave prisimenu ir nepamirštu skaičiuoti tų skaičių, kurie mus skiria vis labiau ir labiau. Ir niekada nebūsi pamirštas, nes visa mano vaikystė susijusi su tavimi. O aš turiu neblogą atmintį :) kol kas.
Su gimtadieniu, Audriau! Ramybės tau, šviesos ir tikiu, kad tu ir tėtis, rūpinatės manimi ir toliau, kaip rūpinotės vaikystėje.