oj oj, tęsiu toliau...
Šią dalį paskirsiu tik filmams sukurtiems pagal Džeinės Ostin (Jane Austen) kūrybą arba apie ją pačią. Kadangi jos knygose ir pagal jas sukurtuose filmuose mane žavi tai, kad meilė ten be jokio šiuolaikinio savinimosi, tyra ir paprasta, tokia, apie kokią ir svajoji kai tau vos -niolika (na dabar laikai ne tie, bet aš svajojau). Kad pasilaikyt už rankyčių, netyčia susitikti miške, persimesti pora žodžių ir slapta mylėt, nors tarp jūsų nelygybė, nors priešinasi visas pasaulis ir viskas baigiasi laimingai ir po visų laukimų išgirsti tuos stebuklingus žodžius...
Tai pradedu. "Protas ir jausmai" (Sense and Sensibility) - yra keli pastatymai, kaip ir visų kitų jos filmų, bet aš žiūrėjau 1995 m. sukurtą su H.Grantu priešakyje. Filmas iš tiesų patiko, tik H.Grantas neįtikino visiškai. Tai kas puikiai tinka komedijiniuose vaidmenyse (kalbu apie amžinai atvipusį apatinį žandikaulį, kvailą veido išraišką ir tokį žvilgsnį iš padilbų), tas visiškai kvailai žiūrėjosi šiame filme. Abi merginos puikiai atliko savo vaidmenis, tiek E.Thompson, tiek K.Winslet. Išsilavinimo tikslais reiks pažiūrėt ir kitą pastatymą, kad susidaryti pilną vaizdą. Bet šis susižiūrėjo labai smagiai ir gražiai, tik H.Grantas erzino :)
"Mensfyldo parkas"(Mansfield Park 2007) Labai patiko pagrindinė aktorė ir jos personažas. Jis toks gyvybingas ir tikras. Palyginus su kitais J.Austen motyvais pastatytais filmais, šitas nėra pats geriausias. Toks truputi nuobodokas. Bet pagrindinė aktorė gelbsti jį.
"Ema" (Emma 1996) pastatymas su G.Paltrow. Kadangi aktorė - viena iš mano mylimiausių ir gražiausių aktorių, tai galių būt neobjektyvi. Pirmą kartą žiūrint filmas patiko siaubingai labai. Žavėjo viskas, kai jį žiūrėjau prieš dešimt metų, Emos vėjavaikiškumas, naivumas, noras reguliuot kitų gyvenimus ir panašiai. Po 10 metų pertraukos į jį žiūrėti taip pat negaliu, patirtis neleidžia :D todėl filmas jau taip "neveža". Ema atrodo naivoka, kvailoka, blondinė. Ale graži... Na man jis po petraukos atrodo paviršutiniškas ir paaugliškas. Matyt savu laiku jį žiūrėjau pirmą k.
"Nortengerio abatija" (Northanger Abbey) - mažiausiai patikęs iš šios serijos filmų. Tamsus, niūrus, neteisingas ir erzinantis. Nepatiko niekas jame, gal tik pabaiga patiko :)
"Įtikinėjimas" (Persuasion 2007) Labiausiai patikęs J.Austen motyvais pastatytas filmas. Patiko tiek pagrindiniai aktoriai, tiek emocijos, tiek jausmai, tiek pastatymas. Gražus, įdomus, paprastas. Šiaip "Puikybė ir prietarai" daug stipresnis, bet kadangi buvo matytas daug kartų, o šį pažiūrėjau naujai, tai dominavo šioje kolekcijoje.
"Puikybė ir prietarai" (Pride and Prejudice 2005) tiek aktoriais, tiek turiniu, tiek pastatymu - stipriausias, klasiškiausias ir chrestomatiškiausias filmas, kurį būtina pažiūrėt kiekvienai :D (nžn kaip dėl "kiekvienam"). Kai nepaisoma luomų, turtų, pinigų, savotiška pelenės istorija, tik kitame laikmetyje. Viskas teisinga, viskas savo vietose, na kaip man patinka, manajame TOP'e tikrai būtų :D
Dabar filmai apie pačių J.Austen.
"Mis Ostin apgailestauja" (Miss Austen Regrets 2008) fui fui fui. NEPATIKO ypatingai. Tuščias. Neįdomus. Jokios intrigos. Gyvena, rašo, suserga, numiršta. Gal ir buvo toks jos gyvenimas, bet žiūrėti į tai kadre visiškai nesinori. Na neįdomu, net jei tai apie labai žymų žmogų. Na ir Ostin pateikta kažkaip neaiškiai. Nesupranti ar ji protinga, ar simpatiška tau, ar laiminga. Kažkoks neįdomių faktų kratinys. Nerekomenduoju žiūrėt.
"Tapti Džeine" (Becoming Jane) vat šis variantas man daug priimtinesnis. Milijoną kartų daugiau. Ir charakteris aiškesnis, ir aplinka, ir aplinkybės, kiek tai sutampa su tikruoju Ostin gyvenimu tikrai neįsivaizduoju, bet žiūrint šį filmą, matai ir kur gimė jos knygos ir apie ką vyniojasi jos knygų siužetai. Jį sužiūrėjau su tokiu pat malonumu, kaip visus jos filmus pagal jos knygas.
Na va, pasisakiau ir šiuo klausimu :)
2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis
Mintis 29b. Filmai
Tęsiu.
"Laiškai Džiuljetai" (Letters to Juliet) - eilinis nešedevras. Neįtraukė visiškai. Žiūrėjau iki galo tik dėl gražių Italijos vaizdų ir dėl to, kad šalia manęs bando užgimti panaši istorija, kai žmonės po n metų bando susieiti ir pakeisti tai, ko nepavyko padaryt jaunystėje pirmosios meilės laiku... Jei ne tai, filmas tuščias. Pagrindinis veikėjas su kuriuo veliau susieina mergina - neišauklėtas idiotas, netraukiantis niekuo. O pats filmas toks labai šabloniškas, viskas aišku po keliasdešimties minučių. Žiūri tik tiek, kad žiūri. Tokių prikepta dabar begalybė, bet užsirovus ant eilinio, susinervini.
"Hercogienė" (The Duchess) mmmmm. skanumėlis. Skanu viskas - kostiumai, pagrindinės aktorės grožis ir aktorių vaidyba. Nėra tai ideali meilė, daugiau skausmas, bet viskas pateikta įdomiai, skaniai ir žiūrisi su didžiausiu malonumu. Tas despotiškumas vyro, tų laikų paveldėtojo būtinybė mums kiek yra svetima, ne kiekvienam išgyvenama ir artima, bet pats filmas labai patiko. Kostiuminės dramos man visada labai patikdavo, o ši be kostiumų dar ir turiniu patiko. Į TOP 10 labiausiai patikusių filmų tikrai įtraukčiau.
O vat "Jaunoji Viktorija"(The Young Victoria) tik kostiumai ir žavėjo. Filmas daugiau istorinis ir paviršutiniškas, nebent bendram išsilavinimui. Nei ten meilė kažkuo išskirtinė, nei vaidyba, nei siužetas. Istorinė apybraiža tinkanti "History" kanalui.
"Karalienės sesuo" (The Other Boleyn Girl) mmm. kitas skanus filmas. Patiko viskas nuo a iki z. Jausmai, vaizdai, sudėtingumas situacijų, per istorinį kontekstą labai gražiai susižiūrėjo. Tai, kad tai tikrai vyko Anglijoje, eina į n-tąjį planą, nes tiek įsijauti į gyvenimus ir likimus, kad atrodo gyveni tuo dabar. Kažką užjauti, kažką smerki, kažkuo žaviesi, kažko nekenti ir laikai neteisingu, nepriimtinu. Nors filmas ir tragiškas tuo pačiu, bet lieka jausmas, kad viskas pakankamai teisinga. Tik priklausyt karališkai šeimai noras dingsta ilgam (o kas vaikystėje nesvajojo būt pricese...) :D
"Atbraila" (The Ledge) - žiūrėjau dėl rekomendacijų, nors perskaičius aprašymą buvau jau atmetus šita filmą. Vidutinė juosta. Filmas pastatytas gal ir neblogai, bet tas emocinis religinis purvas kiek užknisa. Lova, homoseksualumas, apgavystės, smurtas, geras mentas, blogas fanatiškas baptistas... Man tuo metu tikrai nebuvo nuotaikos į tai žiūrėt. Na nors baigiasi ne kaip dauguma holivudo filmų "gyveno ilgai ir laimingai", gal tai buvo vienintelė staigmena, nes visą filmą buvau įsitikinus "nenušoks likus sekundei", neatspėjau, tai turbūt vienintelis privalumas. Bet nesinori stoti į nei vieną pusę. Nei vaikinas teisingai elgėsi žmoną nuo vyro sąmoningai vyliodamas, nei žmona teisingai elgėsi būdama neištikima, nei jos vyras - visus norėdamas nužudyt, nei mentai - laiku nesuspėję. Žodžiu - lieki be nieko po filmo. Visi darė viską blogai, nenorėčiau, kad taip būtų nuolatos gyvenime. O nušokti nuo stogo dėl kito žmogaus gyvybės, nevertinsiu aš tai... Gražus žingsnis, bet neteisingas. Kaip ir neteisingas visas filmas :D
Neromantiškas, tik rekomenduotas "Šalutinis efektas" (Limitless). Kaip aš tokių nedaug žiūriu, tai a) keistas, b) nesupratau pabaigos (nebuvo loginio paaiškinimo kaip pavyko), c) daug purvo (pinigai, valdžia, narkotikai, žudymai, kraujas). Tikrai patiko pabaiga tuo, kad viskas baigėsi laimingai, nors atrodė tokia pabaiga yra tiesiog neįmanoma, tai neliko šlykštaus prieskonio nuo to viso purvo. Bet vis tiek, ten viskas neteisinga iš moralinės pusės :D P.S. ieškodama lietuviško pavadinimo nuėjau ir paskaičiau atsiliepimus žiūrėjusių, 95 proc. įvertino aukščiausiai, kaip rekomenduotiną ir tik vienas komentaras, kad vidutinis filmas, nes jei pabandytum tai perkelti į gyvenimą, nemanau, ar kas iš mūsų norėtų ten atsidurti. Pritariu visomis UŽ! Aš irgi nenorėčiau.
Hmmm ar aš ne per kritiška kitų kūrybai? :) Bet čia gi mano vienos nuomonė, kuri visiškai gali nesutapti su likusios žmonijos nuomone...
"Laiškai Džiuljetai" (Letters to Juliet) - eilinis nešedevras. Neįtraukė visiškai. Žiūrėjau iki galo tik dėl gražių Italijos vaizdų ir dėl to, kad šalia manęs bando užgimti panaši istorija, kai žmonės po n metų bando susieiti ir pakeisti tai, ko nepavyko padaryt jaunystėje pirmosios meilės laiku... Jei ne tai, filmas tuščias. Pagrindinis veikėjas su kuriuo veliau susieina mergina - neišauklėtas idiotas, netraukiantis niekuo. O pats filmas toks labai šabloniškas, viskas aišku po keliasdešimties minučių. Žiūri tik tiek, kad žiūri. Tokių prikepta dabar begalybė, bet užsirovus ant eilinio, susinervini.
"Hercogienė" (The Duchess) mmmmm. skanumėlis. Skanu viskas - kostiumai, pagrindinės aktorės grožis ir aktorių vaidyba. Nėra tai ideali meilė, daugiau skausmas, bet viskas pateikta įdomiai, skaniai ir žiūrisi su didžiausiu malonumu. Tas despotiškumas vyro, tų laikų paveldėtojo būtinybė mums kiek yra svetima, ne kiekvienam išgyvenama ir artima, bet pats filmas labai patiko. Kostiuminės dramos man visada labai patikdavo, o ši be kostiumų dar ir turiniu patiko. Į TOP 10 labiausiai patikusių filmų tikrai įtraukčiau.
O vat "Jaunoji Viktorija"(The Young Victoria) tik kostiumai ir žavėjo. Filmas daugiau istorinis ir paviršutiniškas, nebent bendram išsilavinimui. Nei ten meilė kažkuo išskirtinė, nei vaidyba, nei siužetas. Istorinė apybraiža tinkanti "History" kanalui.
"Karalienės sesuo" (The Other Boleyn Girl) mmm. kitas skanus filmas. Patiko viskas nuo a iki z. Jausmai, vaizdai, sudėtingumas situacijų, per istorinį kontekstą labai gražiai susižiūrėjo. Tai, kad tai tikrai vyko Anglijoje, eina į n-tąjį planą, nes tiek įsijauti į gyvenimus ir likimus, kad atrodo gyveni tuo dabar. Kažką užjauti, kažką smerki, kažkuo žaviesi, kažko nekenti ir laikai neteisingu, nepriimtinu. Nors filmas ir tragiškas tuo pačiu, bet lieka jausmas, kad viskas pakankamai teisinga. Tik priklausyt karališkai šeimai noras dingsta ilgam (o kas vaikystėje nesvajojo būt pricese...) :D
"Atbraila" (The Ledge) - žiūrėjau dėl rekomendacijų, nors perskaičius aprašymą buvau jau atmetus šita filmą. Vidutinė juosta. Filmas pastatytas gal ir neblogai, bet tas emocinis religinis purvas kiek užknisa. Lova, homoseksualumas, apgavystės, smurtas, geras mentas, blogas fanatiškas baptistas... Man tuo metu tikrai nebuvo nuotaikos į tai žiūrėt. Na nors baigiasi ne kaip dauguma holivudo filmų "gyveno ilgai ir laimingai", gal tai buvo vienintelė staigmena, nes visą filmą buvau įsitikinus "nenušoks likus sekundei", neatspėjau, tai turbūt vienintelis privalumas. Bet nesinori stoti į nei vieną pusę. Nei vaikinas teisingai elgėsi žmoną nuo vyro sąmoningai vyliodamas, nei žmona teisingai elgėsi būdama neištikima, nei jos vyras - visus norėdamas nužudyt, nei mentai - laiku nesuspėję. Žodžiu - lieki be nieko po filmo. Visi darė viską blogai, nenorėčiau, kad taip būtų nuolatos gyvenime. O nušokti nuo stogo dėl kito žmogaus gyvybės, nevertinsiu aš tai... Gražus žingsnis, bet neteisingas. Kaip ir neteisingas visas filmas :D
Neromantiškas, tik rekomenduotas "Šalutinis efektas" (Limitless). Kaip aš tokių nedaug žiūriu, tai a) keistas, b) nesupratau pabaigos (nebuvo loginio paaiškinimo kaip pavyko), c) daug purvo (pinigai, valdžia, narkotikai, žudymai, kraujas). Tikrai patiko pabaiga tuo, kad viskas baigėsi laimingai, nors atrodė tokia pabaiga yra tiesiog neįmanoma, tai neliko šlykštaus prieskonio nuo to viso purvo. Bet vis tiek, ten viskas neteisinga iš moralinės pusės :D P.S. ieškodama lietuviško pavadinimo nuėjau ir paskaičiau atsiliepimus žiūrėjusių, 95 proc. įvertino aukščiausiai, kaip rekomenduotiną ir tik vienas komentaras, kad vidutinis filmas, nes jei pabandytum tai perkelti į gyvenimą, nemanau, ar kas iš mūsų norėtų ten atsidurti. Pritariu visomis UŽ! Aš irgi nenorėčiau.
Hmmm ar aš ne per kritiška kitų kūrybai? :) Bet čia gi mano vienos nuomonė, kuri visiškai gali nesutapti su likusios žmonijos nuomone...
2011 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis
Mintis 29a. Filmai
Esu nepataisoma romantikė. Paskutiniu metu peržiūrėjau nemažai romantiškų filmų (na ir kelis kitokius) ir norėčiau pasakyt savo nuomonė apie juos.
Man topų topas filmas "Dienoraštis" (The Notebook). Juk visada norisi meilės trunkančios iki grabo lentos, vyro pasiaukojimas sergančiai moteriai, dienoraščio skaitymas kadien vien dėl kelių minučių būvimo kartu vakare ir bendra mirtis vienas kito glėbyje, tai viskas kas yra žodžių junginyje "tikra meilė". Tiesiog norisi atsidurti tos moters vietoje, kad ir sunkiai sergančios... Vien tam, kad kažkas būtų šalia tavęs su tokia meile, su tokiu atsidavimu, kad kažkam tavęs reiktų net visiškai ligotos, nors yra pasirinkimas... ech :) žiūriu kas kartą tą filmą ir stebiuosi, kaip galima buvo taip tiksliai sudėti į filmą visus moteriškus (apie vyriškus man sunku spręsti) norus, svajones ir mintis. Šitas filmas tikrai Nr.1. Nes iš tiesų būdamas toks romantiškas, nėra neįmanomas :) ten nėra jokių fantastinių elementų, kuriuos suvoktum kaip "neįmanomus". Na nebent abiejų herojų iškeliavimas į kitą pasaulį kartu, bet ir tai įvertinti kaip įmanomą galima.
Dar šiomis dienomis žiūrėjau "Namelis prie ežero" (The Lake House). Mmmmm. Romantiška, gražu, šviesu, tyra, bet nerealu :) Smagiai susižiūrėjo, gražiai susisuko laikas šitame filme ir viskas stojo į savo vietas. Jausmai, mintys, aplinka. Viskas yra šviesu ir nesugadinta. Na tiesiog idealiai tyra ir teisinga. Jei ne fantastinis elementas, kurį atmeti, kaip neįmanomą, būtų tiesiog idealu. (aš su savo analitiniu protu negaliu nusišalinti nuo suvokimo "nesąmonė, taip nebūna" jausmo).
"Angelų miestas" (The City of Angels). Prisiskaičiau komentarų, kad taip labai gražus tyras filmas, vienas geriausiu Cage vaidmenų, bet pati to pasakyti po filmo tikrai negaliu. Liko labai geras jausmas po jo, kad kažkas yra šalia tavęs ir tave saugo, bet ne daugiau. Cage man nelabai priminė angelą, daugiau kažkokį pasimetusį ir ne visai sveiko protelio žmogelį, kuris daugiau turėtų labiau gasdinti, nei traukti. Viskas sudramatinta iki begalybės. Jau kai atrodo viskas ok ir jie kartu, viskas vėl apverčiama ir bandoma daryti totalia tragediją, kad tik kuo daugiau jausmų kabinti. Kad sėdėtum, žliumbtum dėl gyvenimo neteisybės ir tiek... Nžn. Idėja, tiesa, idomi, bet kažkokia nelogiška (vėl mano protas analitinis kiša koja). Kodėl angelas dirba biliotekoje???? Rodo gi jį ir aviacijos bokšte sauganti besileidžianti lėktuvą, ir ligoninėj pasirodo, kai kas nors miršta, jis būna ten, kur jo reikia, ir prie ko čia ta biblioteka??? Ar bibliotekoje pastoviai miršta žmonės? Man atrodo daug logiškiau būtų jam dirbti toje pačioje ligoninėje... Na žodžiu išvados, Cage'o vaidyba nepatiko, patiko jausmas po filmo, kad kažkas šalia, nors nematai, sunervino per didelis tragizmas, atrodo neįmanoma būt kartu niekaip, tik džiaugtis trupiniais.
"Artumas" (Closer). Tfu o ne filmas. Nervino nuo pat pirmos akimirkos, ištvėriau lygiai pusę... Visi su visais poruojasi, visi nešvankūs, jokio tyrumo ir meilės, tik savininkiškumas, egoizmas ir lova. Negelbsti filmo nei J.Roberts, nei J.Law... Purvina meilė ir tiek, tai ne meilė tiksliau, o kažkoks bardakas emocinis ir fiziologinis. Tokio bardako ir gyvenime užtenka, kad dar būtų noras į jį žiūrėti ekrane.
"Meilė choleros metu" (Love in the Time of Cholera) pf. jaučiasi, kad filmas turi gerą užnugarį garsaus romano pavidalu, bet filmas - nieko gero... nei dirbtinai pasendinti pagrindiniai autoriai, nei jų charakteriai neįtikina... Pagrindinė aktorė dar visai nieko, bet jau tas Florentino - eilinis idiotas. Meile to nepavadinčiau nei pro kur, daugiau manija ir apsėdimas. Cholera, tai kad ten choleros nei lašo, kažkaip porą sykių prašoka kažkokie posakiai, o pačios choleros nei baisu, nei siaubas nuo jos ima. O tai, kad jie pabaigoje susieina, na čia jau ima visai beprotybe kvepėti, nes su tokiu idiotu kaip Florentino susieiti neįmanoma. Dabar pasižadėjau sau knygą perskaityti, bet žiūrint filmą jaučiasi, kad norėjo padaryti per porą val tai, ką reiktų daryti per minimum šešias serijas. Iškarpė, nukando, epizodiškai užsiminė ir padavė tokį pusfabrikatį, na valgomas, bet ne skanus. Patiko tik filmo spalvinė gama :D (kaip fotografuojančiam žmogui krito į akis) ir pagrindinės aktorės grožis, kuris ne barbiškas, o subtilus.
"Pasivaikščiojimas debesyse" (A Walk in the Clouds). Neeežinau kodėl man jį rekomendavo kaip vieną romantiškiausių. Vienitelis kas patiko, tai scena su drugelių sparnais vynuogyne, vynuogių spaudimo linksmybės ir įdomus spalvinis filmo sprendimas. Nei man ten su ta meile kažkokia intriga buvo, nei ta meile tokia, kurią norėtum patirti, nei kažkas per daug romantiško. Labiau gyvenimiška, bet tikrai nesužavėjo.
"Valgyk, melskis ir mylėk"(Eat, pray, love). aaaa, blogesnio ir kvailesnio filmo nesu žiūrėjus paskutiniu metu. Na toks banalus, toks gryn amerikietiškas. Kas jau visam pasauliui ir kiekvienam žmogui aišku ir suprantama, amerikiečiui reik paaiškinti ir jis dar nustemba kai jam tai sakai... Tokia nuotaika ir iš šio filmo. Nerandi nieko naujo, absoliučiai, kaip tose knygelėse mažose leidžiamose ale "PS. Aš tave myliu" ar kokiom su foto ir prierašais, kaip keliauja e-paštu Powerpoint klipukai su auksinėmis mintimis, bet tokiom banaliom, kad net nežavi. Viskas žinoma, viskas suprantama, bet kažkodėl tau tai dar kartą aiškina. Laukiau laukiau, kada prasidės "įdomu" (nes filmą rekomendavo kaip "Įdomų") ir supratau, kad nebeprasidės... Jei žmogus to, ką ten rodo, nesupranta prieš filmą, gal ir randa kažką sau, bet aš radau tik banalių patarimų kratinį, kad nieko nepritaikiau sau.
Bus daugiau, reik vakarienę gaminti :)
Man topų topas filmas "Dienoraštis" (The Notebook). Juk visada norisi meilės trunkančios iki grabo lentos, vyro pasiaukojimas sergančiai moteriai, dienoraščio skaitymas kadien vien dėl kelių minučių būvimo kartu vakare ir bendra mirtis vienas kito glėbyje, tai viskas kas yra žodžių junginyje "tikra meilė". Tiesiog norisi atsidurti tos moters vietoje, kad ir sunkiai sergančios... Vien tam, kad kažkas būtų šalia tavęs su tokia meile, su tokiu atsidavimu, kad kažkam tavęs reiktų net visiškai ligotos, nors yra pasirinkimas... ech :) žiūriu kas kartą tą filmą ir stebiuosi, kaip galima buvo taip tiksliai sudėti į filmą visus moteriškus (apie vyriškus man sunku spręsti) norus, svajones ir mintis. Šitas filmas tikrai Nr.1. Nes iš tiesų būdamas toks romantiškas, nėra neįmanomas :) ten nėra jokių fantastinių elementų, kuriuos suvoktum kaip "neįmanomus". Na nebent abiejų herojų iškeliavimas į kitą pasaulį kartu, bet ir tai įvertinti kaip įmanomą galima.
Dar šiomis dienomis žiūrėjau "Namelis prie ežero" (The Lake House). Mmmmm. Romantiška, gražu, šviesu, tyra, bet nerealu :) Smagiai susižiūrėjo, gražiai susisuko laikas šitame filme ir viskas stojo į savo vietas. Jausmai, mintys, aplinka. Viskas yra šviesu ir nesugadinta. Na tiesiog idealiai tyra ir teisinga. Jei ne fantastinis elementas, kurį atmeti, kaip neįmanomą, būtų tiesiog idealu. (aš su savo analitiniu protu negaliu nusišalinti nuo suvokimo "nesąmonė, taip nebūna" jausmo).
"Angelų miestas" (The City of Angels). Prisiskaičiau komentarų, kad taip labai gražus tyras filmas, vienas geriausiu Cage vaidmenų, bet pati to pasakyti po filmo tikrai negaliu. Liko labai geras jausmas po jo, kad kažkas yra šalia tavęs ir tave saugo, bet ne daugiau. Cage man nelabai priminė angelą, daugiau kažkokį pasimetusį ir ne visai sveiko protelio žmogelį, kuris daugiau turėtų labiau gasdinti, nei traukti. Viskas sudramatinta iki begalybės. Jau kai atrodo viskas ok ir jie kartu, viskas vėl apverčiama ir bandoma daryti totalia tragediją, kad tik kuo daugiau jausmų kabinti. Kad sėdėtum, žliumbtum dėl gyvenimo neteisybės ir tiek... Nžn. Idėja, tiesa, idomi, bet kažkokia nelogiška (vėl mano protas analitinis kiša koja). Kodėl angelas dirba biliotekoje???? Rodo gi jį ir aviacijos bokšte sauganti besileidžianti lėktuvą, ir ligoninėj pasirodo, kai kas nors miršta, jis būna ten, kur jo reikia, ir prie ko čia ta biblioteka??? Ar bibliotekoje pastoviai miršta žmonės? Man atrodo daug logiškiau būtų jam dirbti toje pačioje ligoninėje... Na žodžiu išvados, Cage'o vaidyba nepatiko, patiko jausmas po filmo, kad kažkas šalia, nors nematai, sunervino per didelis tragizmas, atrodo neįmanoma būt kartu niekaip, tik džiaugtis trupiniais.
"Artumas" (Closer). Tfu o ne filmas. Nervino nuo pat pirmos akimirkos, ištvėriau lygiai pusę... Visi su visais poruojasi, visi nešvankūs, jokio tyrumo ir meilės, tik savininkiškumas, egoizmas ir lova. Negelbsti filmo nei J.Roberts, nei J.Law... Purvina meilė ir tiek, tai ne meilė tiksliau, o kažkoks bardakas emocinis ir fiziologinis. Tokio bardako ir gyvenime užtenka, kad dar būtų noras į jį žiūrėti ekrane.
"Meilė choleros metu" (Love in the Time of Cholera) pf. jaučiasi, kad filmas turi gerą užnugarį garsaus romano pavidalu, bet filmas - nieko gero... nei dirbtinai pasendinti pagrindiniai autoriai, nei jų charakteriai neįtikina... Pagrindinė aktorė dar visai nieko, bet jau tas Florentino - eilinis idiotas. Meile to nepavadinčiau nei pro kur, daugiau manija ir apsėdimas. Cholera, tai kad ten choleros nei lašo, kažkaip porą sykių prašoka kažkokie posakiai, o pačios choleros nei baisu, nei siaubas nuo jos ima. O tai, kad jie pabaigoje susieina, na čia jau ima visai beprotybe kvepėti, nes su tokiu idiotu kaip Florentino susieiti neįmanoma. Dabar pasižadėjau sau knygą perskaityti, bet žiūrint filmą jaučiasi, kad norėjo padaryti per porą val tai, ką reiktų daryti per minimum šešias serijas. Iškarpė, nukando, epizodiškai užsiminė ir padavė tokį pusfabrikatį, na valgomas, bet ne skanus. Patiko tik filmo spalvinė gama :D (kaip fotografuojančiam žmogui krito į akis) ir pagrindinės aktorės grožis, kuris ne barbiškas, o subtilus.
"Pasivaikščiojimas debesyse" (A Walk in the Clouds). Neeežinau kodėl man jį rekomendavo kaip vieną romantiškiausių. Vienitelis kas patiko, tai scena su drugelių sparnais vynuogyne, vynuogių spaudimo linksmybės ir įdomus spalvinis filmo sprendimas. Nei man ten su ta meile kažkokia intriga buvo, nei ta meile tokia, kurią norėtum patirti, nei kažkas per daug romantiško. Labiau gyvenimiška, bet tikrai nesužavėjo.
"Valgyk, melskis ir mylėk"(Eat, pray, love). aaaa, blogesnio ir kvailesnio filmo nesu žiūrėjus paskutiniu metu. Na toks banalus, toks gryn amerikietiškas. Kas jau visam pasauliui ir kiekvienam žmogui aišku ir suprantama, amerikiečiui reik paaiškinti ir jis dar nustemba kai jam tai sakai... Tokia nuotaika ir iš šio filmo. Nerandi nieko naujo, absoliučiai, kaip tose knygelėse mažose leidžiamose ale "PS. Aš tave myliu" ar kokiom su foto ir prierašais, kaip keliauja e-paštu Powerpoint klipukai su auksinėmis mintimis, bet tokiom banaliom, kad net nežavi. Viskas žinoma, viskas suprantama, bet kažkodėl tau tai dar kartą aiškina. Laukiau laukiau, kada prasidės "įdomu" (nes filmą rekomendavo kaip "Įdomų") ir supratau, kad nebeprasidės... Jei žmogus to, ką ten rodo, nesupranta prieš filmą, gal ir randa kažką sau, bet aš radau tik banalių patarimų kratinį, kad nieko nepritaikiau sau.
Bus daugiau, reik vakarienę gaminti :)
2011 m. rugsėjo 2 d., penktadienis
Mintis 27. Laisvė
Labai ilgą laiką pergyvenau, kad negaliu būt kaip jie, negaliu daryt taip tobulai kaip jie. Norėjau turėt pakankamai išminties, atremti jų žodžius, nes kiekviena žodinė dvikova baigdavosi mano pralaimėjimu, bet juos gerbiau už jų darbus. O šiandien pajutau nerealią laisvę, nes jei tam, kad viską daryt taip kaip jie, reikia būt tokiems žiauriems ir akiplėšiškiems kaip jie, aš to tikrai nenoriu. Geriau darysiu viską banaliai, žemu lygiu arba net visai nedarysiu, bet nesupanašėsiu su negerbiančiais kitų žmonių, mylinčiais ir aukštinančiais tik save, šaltais žmogėnais. Bet noriu padėkot jiems už puikią dovaną, nes kad tai suprasčiau, turėjau susidurti būtent su tokiais. Nuoširdžiai ačiū.
2011 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis
Mintis 26. Tylėjimas
Kalbėjimas - sidabras, tylėjimas - auksas. Bet kaip sunku sėdėt apsikabinus auksą ir su niekuo apie tai nepakalbėti ir nepasidalinti...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)