Na niekaip negaliu suprasti vieno dalyko. Kodėl einant metams aptarnavimas rūbų parduotuvėse nesikeičia. Aš kalbu ne apie paslaugumą, šypsenos platumą, o apie tai, kad tik apžiūrėjus kokį sulankstytą rūbą padėta ant staliuko, net nespėjus žengti žingsnio į šoną, prie jo pripuola salės darbuotoja ir ima tuoj pat taisyti ir dėlioti, ir lankstyti, ir kitaip slėpti mano prisilietumo požymius. Negi taip sunku palaukti, kol pirkėjas atsitrauks į kitą salės galą, o geriausia - kol visai išeis iš parduotuvės. Aš neturiu tiek naglumo gyvenime, kad įsivaizduočiau, jog visa paslaugų sfera sukurta man vienai ir darbuotojai yra kaip tarnai, o aš turiu visas teises į juos nekreipti jokio dėmesio, reikšti savo teises kiekviename žingsnyje ar panašiai. Sąžiningai šnekant, aš pasimetu, pasijuntu nepatogiai, kad sudariau problemų, rūpesčių kitam žmogui. Sakysit: - Čia tavo problema, brangioji, kad tu taip jauties, jei neturėtum kompleksų, numėtytum visus rūbus nuo staliukų ir dar pamindytum, jų toks darbas, gi jie dirba muuuuums. O aš taip nemanau. Manau turi būt visose sferose bendradarbiavimas, kad visiems būtų patogu ir ramu.
Buvau Airijoje prieš metus ir kokia laiminga aš jaučiausi.... Banaliai nuskambės, bet ten į mane nežiūrėjo kaip į potencialią vagilę (ten lietuvių irgi nemažai, nereik iš karto argumentuoti, kad LT viską visi išvogtų jei neprižiūrėt) ir nežiūrėjo ką ir kada ir po kiek kartų aš kilnoju, lankstau, peržiūrinėju, persimatuoju ir panašiai. Ten net salės darbuotojos nei vienos nemačiau, kad imčiau dėl kažko nepatogintis. Airijoje, aišku, kitas kraštutinumas, kad po darbo dienos visi rūbai išmėtyti ant grindų, sutrypti, išpakuoti, sulamdyti, net suplėšyti, kas irgi yra tikrai blogai. Bet kokia laimė kilnoti daiktus, apžiūrinėti rankovių ilgius, medžiagas, studijuoti etiketes ir ramiai rinktis, kai niekas nekvėpuoja į nugarą. Ir apsipirkinėjau ten su malonumu.
Kažkodėl tai, kad negaliu ramiai apsipirkinėt, jei po manęs puola tuoj pat tvarkyti mano paliestus daiktus, ilgai laikiau savo asmenine charakterio sąvybe, tiksliau yda. Pakalbėjus su draugėmis supratau, kad ne vien aš dėl to nemėgstu rūbų parduotuvių. Dauguma jų, pamačiusios kaip tuoj puolama tvarkyti vos paliestą daiktą, išeina ieškoti ramesnės vietos apsipirkti. Aš tikrai nesuprantu, kodėl rūbą perlankstyti reikia tuoj pat, o gal aš dar grįšiu prie tos pačios lentynos, jei nerasiu nieko geriau ir vėl apžiūrinėsiu, ir vėl, ir vėl. Ir, beje, jei randu jau paliestą daiktą, daug drąsiau jį apžiūrinėju. Negi parduotuvės lentynų ideali tvarka daug svarbiau už pardavimų kiekį?
Tad brangiosios pardavėjos ir parduotuvių vadovės, supraskite, kad aš tokia ne viena ir mums tai nepatinka. Leiskit jaustis ramiai ir apsipirkinėti būtent jūsų parduotuvėje, taip bus geriau abiem pusėms. Nes paieškojus tikrai galima rasti parduotuvių, kur nepanikuojama jei kažką kažkas palietė, bet tai bus ne jūsų parduotuvė ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą