Esu nepataisoma romantikė. Paskutiniu metu peržiūrėjau nemažai romantiškų filmų (na ir kelis kitokius) ir norėčiau pasakyt savo nuomonė apie juos.
Man topų topas filmas "Dienoraštis" (The Notebook). Juk visada norisi meilės trunkančios iki grabo lentos, vyro pasiaukojimas sergančiai moteriai, dienoraščio skaitymas kadien vien dėl kelių minučių būvimo kartu vakare ir bendra mirtis vienas kito glėbyje, tai viskas kas yra žodžių junginyje "tikra meilė". Tiesiog norisi atsidurti tos moters vietoje, kad ir sunkiai sergančios... Vien tam, kad kažkas būtų šalia tavęs su tokia meile, su tokiu atsidavimu, kad kažkam tavęs reiktų net visiškai ligotos, nors yra pasirinkimas... ech :) žiūriu kas kartą tą filmą ir stebiuosi, kaip galima buvo taip tiksliai sudėti į filmą visus moteriškus (apie vyriškus man sunku spręsti) norus, svajones ir mintis. Šitas filmas tikrai Nr.1. Nes iš tiesų būdamas toks romantiškas, nėra neįmanomas :) ten nėra jokių fantastinių elementų, kuriuos suvoktum kaip "neįmanomus". Na nebent abiejų herojų iškeliavimas į kitą pasaulį kartu, bet ir tai įvertinti kaip įmanomą galima.
Dar šiomis dienomis žiūrėjau "Namelis prie ežero" (The Lake House). Mmmmm. Romantiška, gražu, šviesu, tyra, bet nerealu :) Smagiai susižiūrėjo, gražiai susisuko laikas šitame filme ir viskas stojo į savo vietas. Jausmai, mintys, aplinka. Viskas yra šviesu ir nesugadinta. Na tiesiog idealiai tyra ir teisinga. Jei ne fantastinis elementas, kurį atmeti, kaip neįmanomą, būtų tiesiog idealu. (aš su savo analitiniu protu negaliu nusišalinti nuo suvokimo "nesąmonė, taip nebūna" jausmo).
"Angelų miestas" (The City of Angels). Prisiskaičiau komentarų, kad taip labai gražus tyras filmas, vienas geriausiu Cage vaidmenų, bet pati to pasakyti po filmo tikrai negaliu. Liko labai geras jausmas po jo, kad kažkas yra šalia tavęs ir tave saugo, bet ne daugiau. Cage man nelabai priminė angelą, daugiau kažkokį pasimetusį ir ne visai sveiko protelio žmogelį, kuris daugiau turėtų labiau gasdinti, nei traukti. Viskas sudramatinta iki begalybės. Jau kai atrodo viskas ok ir jie kartu, viskas vėl apverčiama ir bandoma daryti totalia tragediją, kad tik kuo daugiau jausmų kabinti. Kad sėdėtum, žliumbtum dėl gyvenimo neteisybės ir tiek... Nžn. Idėja, tiesa, idomi, bet kažkokia nelogiška (vėl mano protas analitinis kiša koja). Kodėl angelas dirba biliotekoje???? Rodo gi jį ir aviacijos bokšte sauganti besileidžianti lėktuvą, ir ligoninėj pasirodo, kai kas nors miršta, jis būna ten, kur jo reikia, ir prie ko čia ta biblioteka??? Ar bibliotekoje pastoviai miršta žmonės? Man atrodo daug logiškiau būtų jam dirbti toje pačioje ligoninėje... Na žodžiu išvados, Cage'o vaidyba nepatiko, patiko jausmas po filmo, kad kažkas šalia, nors nematai, sunervino per didelis tragizmas, atrodo neįmanoma būt kartu niekaip, tik džiaugtis trupiniais.
"Artumas" (Closer). Tfu o ne filmas. Nervino nuo pat pirmos akimirkos, ištvėriau lygiai pusę... Visi su visais poruojasi, visi nešvankūs, jokio tyrumo ir meilės, tik savininkiškumas, egoizmas ir lova. Negelbsti filmo nei J.Roberts, nei J.Law... Purvina meilė ir tiek, tai ne meilė tiksliau, o kažkoks bardakas emocinis ir fiziologinis. Tokio bardako ir gyvenime užtenka, kad dar būtų noras į jį žiūrėti ekrane.
"Meilė choleros metu" (Love in the Time of Cholera) pf. jaučiasi, kad filmas turi gerą užnugarį garsaus romano pavidalu, bet filmas - nieko gero... nei dirbtinai pasendinti pagrindiniai autoriai, nei jų charakteriai neįtikina... Pagrindinė aktorė dar visai nieko, bet jau tas Florentino - eilinis idiotas. Meile to nepavadinčiau nei pro kur, daugiau manija ir apsėdimas. Cholera, tai kad ten choleros nei lašo, kažkaip porą sykių prašoka kažkokie posakiai, o pačios choleros nei baisu, nei siaubas nuo jos ima. O tai, kad jie pabaigoje susieina, na čia jau ima visai beprotybe kvepėti, nes su tokiu idiotu kaip Florentino susieiti neįmanoma. Dabar pasižadėjau sau knygą perskaityti, bet žiūrint filmą jaučiasi, kad norėjo padaryti per porą val tai, ką reiktų daryti per minimum šešias serijas. Iškarpė, nukando, epizodiškai užsiminė ir padavė tokį pusfabrikatį, na valgomas, bet ne skanus. Patiko tik filmo spalvinė gama :D (kaip fotografuojančiam žmogui krito į akis) ir pagrindinės aktorės grožis, kuris ne barbiškas, o subtilus.
"Pasivaikščiojimas debesyse" (A Walk in the Clouds). Neeežinau kodėl man jį rekomendavo kaip vieną romantiškiausių. Vienitelis kas patiko, tai scena su drugelių sparnais vynuogyne, vynuogių spaudimo linksmybės ir įdomus spalvinis filmo sprendimas. Nei man ten su ta meile kažkokia intriga buvo, nei ta meile tokia, kurią norėtum patirti, nei kažkas per daug romantiško. Labiau gyvenimiška, bet tikrai nesužavėjo.
"Valgyk, melskis ir mylėk"(Eat, pray, love). aaaa, blogesnio ir kvailesnio filmo nesu žiūrėjus paskutiniu metu. Na toks banalus, toks gryn amerikietiškas. Kas jau visam pasauliui ir kiekvienam žmogui aišku ir suprantama, amerikiečiui reik paaiškinti ir jis dar nustemba kai jam tai sakai... Tokia nuotaika ir iš šio filmo. Nerandi nieko naujo, absoliučiai, kaip tose knygelėse mažose leidžiamose ale "PS. Aš tave myliu" ar kokiom su foto ir prierašais, kaip keliauja e-paštu Powerpoint klipukai su auksinėmis mintimis, bet tokiom banaliom, kad net nežavi. Viskas žinoma, viskas suprantama, bet kažkodėl tau tai dar kartą aiškina. Laukiau laukiau, kada prasidės "įdomu" (nes filmą rekomendavo kaip "Įdomų") ir supratau, kad nebeprasidės... Jei žmogus to, ką ten rodo, nesupranta prieš filmą, gal ir randa kažką sau, bet aš radau tik banalių patarimų kratinį, kad nieko nepritaikiau sau.
Bus daugiau, reik vakarienę gaminti :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą